Per keturis mėnesius – 90 tūkst. lankytojų

 Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, gruodį, po kelerius metus trukusios rekonstrukcijos atidarytą akvariumą, drąsiai galima vadinti ne rekonstruotu, o visiškai nauju, nes buvo pakeista visa jo ekspozicija ir įrengtas įspūdingas povandeninis tunelis, jau tapęs šių metų Lietuvos turizmo hitu. Net žiemos metu kiekvieną savaitgalį muziejuje ir delfinariume apsilankydavo apie 4 tūkstančių lankytojų. Per nepilnus keturis mėnesius nuo akvariumo atidarymo muziejuje ir delfinariume apsilankė apie 90 tūkst. lankytojų.

  Vilioja tunelis

Labiausiai vilioja – skaidrus povandeninis 25 m ilgio akrilo tunelis. Jame galima matyti ne tik plaukiojančius gyvuosius reliktus – dviejų metrų dydžio eršketus, bet ir atkurtą romantizuotą jūros dugno vaizdą su nuskendusiu laivu. Eršketams, prieš penkiolika metų atskraidintiems iš Volgos žiočių, draugiją šiandien palaiko vilkešeriai ir menkės. Muziejaus biologų nuomone, dar reiktų pratutinti didįjį baseiną, po kuriuo ir įrengtas tunelis, rajomis. Kol kas bandymai nebuvo labai sėkmingi: įleidus vieną rają, ją poros dienų sumedžiojo eršketas.

Pasak Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjo Sauliaus Karaliaus, rekonstruotas akvariumas didžiuojasi žuvų įvairove.

– Dažiausiai akvariumuose rodomos vienos ekosistemos žuvys, o pas mus dvidešimt keturiuose akvariumuose, didžiausias iš kurių yra 50 t talpos, pristatomos keturios ekosistemos: gėlavandenė, Baltijos jūros, Šiaurės jūros ir tropinių jūrų, – pasakojo akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius.

Akvariumų įvairovė

Akvariumuose ketinama apgyvendinti iki 100 šiltųjų vandenų ir 60 gėlavandenių žuvų ir bestuburių rūšių. Tai bent tris kartus daugiau negu, kad buvo anksčiau. Nors akvariumų skaičius liko toks pat, kaip iki rekonstrukcijos, bet jų tūriai padidėjo keliasdešimt kartų: pvz. 6 t vandens talpinantį akvariumą pakeitė 50 t akvariumas, modifikuotos ir formos, atsirado net galimybė matyti padidintą gyvūnų vaizdą ar net pačiam stebėti akvariumo gyvenimą iš ... vidaus. Tai itin mėgsta mažieji lankytojai: po vienu iš akvariumu yra speciali niša, per kurią gali įkišti galvą į sferinį išgaubimą ir pažiūrėti žuvytėms į akis.

 Sukurta ir dar viena, itin aktuali erdvė, kurios anksčiau nebuvo – Baltijos jūros buveines pristatanti ekspozija „Baltijos jūra – mūsų namai“, kurioje lankytojas susipažįsta su  artimiausios mums jūros formavimosi istoriją, čia žiemojančiais paukščiais, biologine įvairove, kurią lemia skirtingos buveinės.

 Naujoje parodų erdvėje eksponuojama konceptuali edukacine-menine garso instaliacija „Vandens gyvenimo linija“. Pasak autorių, tai nebylus pasikalbėjimas po vandeniu ir virš vandens, padedantis ne tik įsivaizduoti, o ir patiems išgirsti tai, ką girdi gyvenantys vandenyje.

  Istorija tyrinėjama pramogaujant

 Lankytojus intriguoja ir dvi naujos, tik praeitą vasarą atidarytos istorinės ekspozicijos. Naujovės pasitinka vos įkėlus koją: sargybinės patalpoje (anksčiau buvo suvenyrų parduotuvė) įrengta ekspozicija  „Nerijos forto istorija“, pasakojanti šio gynybinio objekto istoriją. Forto istorija siekia XIX a. antrąją pusę. Tuomet Kopgalyje – šiauriausiame Kuršių nerijos taške – pastatyta  gynybinė pajūrio tvirtovė, kuri per Antrąjį pasaulinį kartą buvo beveik sugriauta. 1979 m. Nerijos fortas buvo atstatytas ir pritaikytas muziejui. Per tą laiką jis išaugo į vieną populiariausių turistinių objektų Baltijos pajūryje.

Vienoje iš restauruotų erdvių atidaryta itin intriguojanti ir itin lankytojų pamėgta  ekspozicija „Jūrų katastrofos ir Lietuva“. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, ji rengta atsiremiant į mintį, jog jūros neužvaldysi, todėl būtina, pažįstant ją, išmokti sugyventi su ja. Pagrindine ekspozicijos ašimi tapo vienas įspūdingiausių ir didžiausių muziejaus eksponatų –  praeito mažiaus pradžios vežimas nuleisti valtims iš Melnragės laivų gelbėjimo stoties. Šis vežimas buvo traukiamas arkliais, mediniai jo ratai kaustyti geležimi, kad neklimptų į smėlį. Ekspozicijos lankytojai, patekę į paslaptingą, o kartkartėm – net bauginančią atmosferą, kurią sustiprina ir besileidžiantis žemyn, tunelį primenantis skliautuotas poternos koridorius, paslaptingi garsai ir vaizdo projekcijose atgijusiosios anapusinės būtybės, patys išgyvens sudužėlių jūroje būseną ir pabandys išsigelbėti.