- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Misija: Lietuvos jūrų muziejus Klaipėdoje pristato senuosius Lietuvos prieškario laivus.
-
Amžiai: šiuolaikinio Klaipėdos uosto fone eksponuojamas senovinis laivas.
-
Valdymas: ekspozicija laive „Dubingiai“ – apie sovietmečio žvejybos ištakas Klaipėdoje.
-
Naujiena: baigiamas statyti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.
-
Trauka: jūrų gyvūnai, o ypač eršketų šėrimas baseinuose ar delfinų pasirodymas labiausiai vilioja žiūrovus.
Nors Lietuva laikoma žagrės šalimi, tačiau yra vieta, kuri turistus traukia išskirtinai vien dėl to, kad ji susijusi su jūra, jos gyvūnais, istorija.
Jūrinės istorijos klodai
Lietuvos jūrų muziejaus ir delfinariumo reikšmė Klaipėdos miestui yra didžiulė. Nors pats Jūrų muziejus Smiltynėje, Nerijos forte, atidarytas tik 1979 m., sukaupti jo istoriniai klodai siekia pačius seniausius Mėmelio laikus.
Tiek muziejaus išleistose knygose, tiek konferencijose minimi ir Mėmelio / Klaipėdos jūrinio formavimosi laikai, ir auksinis burlaivių amžius, ir miesto užuomazgos nuo seniausių laikų. Lietuvos jūrų muziejuje ir delfinariume susitinka nūdiena, jūra, jos gyvūnai, žmogus ir istorija.
Jūrų muziejaus rinkiniuose saugoma daugiau nei 88 tūkst. eksponatų – moliuskai, kriauklės, koralai, vėžiagyviai, dygiaodžiai, jūrų paukščiai, žinduoliai, žuvys. Muziejaus rinkiniuose yra ir geologijos, archeologijos, etnografijos, numizmatikos, kartografijos, laivų technikos, jūrinės raštijos, filatelijos eksponatų. Čia eksponuojami įvairūs laivai, jų inkarai ir kitos detalės.
Lietuvos jūrų muziejuje atspindėta ir senoji, ir prieškarinių laikų, ir sovietinio laikotarpio Lietuvos žvejyba.
Klaipėdoje, šalia Pilies tilto, atidaryta nauja ekspozicija kariniame laive "Sūduvis", kuri pristatys dar vieną atskirą Lietuvos jūrinio identiteto sritį – Lietuvos karines jūrų pajėgas.
Didžiausias dėmesys skiriamas laikotarpiui po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, kurio 100-metį minėsime 2023 m. sausio 15 d.
Amžiai: šiuolaikinio Klaipėdos uosto fone eksponuojamas senovinis laivas. / Vidmanto Matučio nuotr.
Delfinai traukia milijonus
Lietuvos jūrų muziejus yra akivaizdus pavyzdys, kad jūra labai daug naudos gali duoti Lietuvai ir Klaipėdai.
13 ha plotą užimantis Lietuvos jūrų muziejus yra gausiausiai lankomas muziejus ne tik Lietuvoje, bet ir, ko gero, Baltijos jūros šalyse. Per metus jį aplanko daugiau kaip po pusę milijono žmonių. Daugiausia svečių atvykdavo iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos.
Bene labiausiai lankytojus traukia delfinų ir ruonių pasirodymai Jūrų muziejaus delfinariume. Tokio lygio delfinariumas yra vienintelis Baltijos jūros pakrantėje. Jo pasirodymų programa nustebino ne vieną svečią iš tokių šalių kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ar netgi Jungtinės Amerikos Valstijos.
Lietuvos jūrų muziejuje atspindėta ir senoji, ir 1923 m. prasidėjusi lietuviška Klaipėdos jūrinė istorija.
Delfinariumas, kuriame gyvena, treniruojamos ir pasirodo Juodosios jūros afalinos, veikia nuo 1994 m.
Reprezentuoja Klaipėdą ir Lietuvą
Tiesiogiai nepriklausydamas Klaipėdai, Lietuvos jūrų muziejus yra šio miesto jūrinės kultūros židinys.
Muziejaus atstovai kasmet kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe vykdo nemažai įvairių jūrinių projektų. Pastaraisiais metais, minint pirmojo nepriklausomos Lietuvos laivo "Jūratė" atplaukimo 100-metį, buvusius prieškario jūrų kapitonus, laivus visuomenei pristatė kaip tik Lietuvos jūrų muziejus.
Trauka: jūrų gyvūnai, o ypač eršketų šėrimas baseinuose ar delfinų pasirodymas labiausiai vilioja žiūrovus. / Vidmanto Matučio nuotr.
Stipri šio muziejaus istorikų grupė yra išleidusi ne vieną knygą, reprezentuojančią jūrinę Lietuvą. Vyko ne viena diskusija, įtraukiant ir istorikus iš Vilniaus, kurių metu pristatytos Mėmelio / Klaipėdos jūrinės ištakos, vienintelio Lietuvos uostamiesčio reikšmė stiprinant mūsų šalies jūrinį identitetą.
Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai, istorikai labai prisidėjo Klaipėdos miesto jūrinės kultūros koordinacinei tarybai rengiant Jūrinės istorijos žymių žmonių sąrašą. Jame beveik 50 asmenybių, kurių įamžinimo procesas jau vyksta ir, tikėtina, dar aktyviau vyks ateityje.
Lietuvos vardą ir Klaipėdos veidą muziejus pristato ir bendradarbiaudamas bei draugaudamas su Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Prancūzijos, kitų Baltijos šalių jūrų muziejais. Lietuvos jūrų muziejus yra Europos muziejų ir mokslo centrų tinklo ECSITE narys. Taip pat jis dalyvauja daugelio tarptautinių organizacijų, kurios vykdo jūrų gyvūnų populiacijų atkūrimo programas, veikloje. Netrukus Smiltynėje, netoli Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo, bus atidarytas skandinaviško stiliaus su apželdintu stogu Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.
Valdymas: ekspozicija laive "Dubingiai" – apie sovietmečio žvejybos ištakas Klaipėdoje. / Vidmanto Matučio nuotr.
Pačioje Lietuvoje jūrų muziejaus partneriai yra ne tik Klaipėdos miesto savivaldybė, bet ir Klaipėdos universitetas, kitos jūrinio mokymo įstaigos, turizmo ir informacijos centrai, turizmo agentūros.
Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Balsavimas Klaipėdoje: dėl užsienyje gyvenančios klaipėdietės teko kviesti pareigūnus10
Sekmadienio rytą visoje šalyje bei uostamiestyje prasidėjo pagrindiniai Respublikos prezidento rinkimai ir referendumas. Nuo ryto savo pilietinę pareigą atliko apie 25 proc. klaipėdiečių. Vienoje Klaipėdos rinkimų apylinkėje garsiai savo nuomo...
-
Palangoje atidarytas Ekstremalaus sporto aikštynas6
Gegužės 11-osios vidurdienį Palangoje atidarytas Ekstremalaus sporto aikštynas. ...
-
Savaitgalį Palangoje lyja gintarais1
Šį savaitgalį Palangoje šurmuliuoja „Gintarinis savaitgalis“ – į šalies kurortą atvyksta gintarų mylėtojai iš skirtingų Lietuvos kraštų. ...
-
Klaipėdoje rengiamasi atnaujinti centrinį paštą: valstybė žada skirti 7 mln. eurų6
Klaipėdoje ruošiamasi sutvarkyti ir atnaujinti 19-ojo amžiaus pabaigoje statytą centrinio pašto statinių kompleksą. Jį valdantis Kultūros ministerijai pavaldus Kultūros infrastruktūros centras (KIC) darbus tikisi pradėti 2026 metų prad...
-
Pagerbtas J. Polovinsko-Budrio atminimas5
Jono Polovinsko-Budrio vardas suteiktas Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės Klaipėdos 302 šaulių kuopai. Į uostamiestį iš JAV atvykęs 1923 metų Klaipėdos išvadavimo karinės operacij...
-
Dar negimusio vaiko šventei – apvali suma5
Vis labiau populiarėja šventė, kurios metu kūdikio besilaukiantys tėvai ir jų artimieji sužino jo lytį. Už tokį vakarėlį kai kurie klaipėdiečiai pasiruošę sumokėti ir sumą, viršijančią 10 tūkst. eurų. ...
-
Kelionė prie kapo – su netikėtomis kliūtimis26
Artimųjų kapus nusprendusi aplankyti protezo dėka judanti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – ją gabenęs automobilis negalėjo įvažiuoti į Joniškės kapines. Paaiškėjo, kad tokia tvarka, kai mašinomis tam tikromis di...
-
Iki mėnesio galo pajūryje vyks karinės pratybos12
Nuo pirmadienio iki pat gegužės pabaigos pajūryje, kaip ir visoje Lietuvoje, vyks tarptautinės karinės pratybos. Gyventojai raginami nesibaiminti ir ramiai reaguoti į kariškių pasirodymą bei veiksmus. ...
-
Festivalio „Lauksnos“ savanoriai taps uostamiesčio ambasadoriais
Birželio gale vyksiančio tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo festivalio „Lauksnos“ rengėjai ieško savanorių. Reikalingi žmonės, gebėsiantys padėti priimti svečius bei talkinti koncertų metu. Patirtis rodo, kad tokių talki...
-
Sinoptikai žada gražias dienas
Po šio savaitgalio vėsos pajūrį užplūs vasariškesni orai. Bus ne karšta, o – lietuviškai šilta. Be lietaus ir stiprių vėjų, švelnios ir maloniai šiltos dienos bei naktys leis pasimėgauti gražiu p...