Somalio pakrantėse piratavimas sumažėjo po to, kai aktyvių veiksmų ėmėsi tarptautinės organizacijos ir šalių karinės pajėgos. Tačiau jūros plėšikų siautėjimas stipriai išaugo kituose regionuose. Keičiasi ir piratų nusikalstamos veiklos pobūdis, dabar jie ne tik reikalauja išpirkos už įkaitus, bet ėmėsi ir kitų nusikaltimų.

Mįslingas išgelbėjimas

2009–2010-ieji buvo vieni labiausiai jaudinančių metų šalies jūrininkams. Per šį laikotarpį net du tos pačios Lietuvos kompanijos laivai patyrė jūrų piratų išpuolius, kai į nelaisvę buvo paimti įgulų nariai.

2009 m. rugpjūčio 3 d. "Limarko" laivininkystės kompanijai priklausantis laivas "Saturnas", plaukęs su Lietuvos vėliava, Escravos reide (Nigerija) buvo užpultas ginkluotų užpuolikų.

Įkaitais paimti 5 iš 14-os jūrininkų, Lietuvos piliečių, ir išgabenti greitaeige valtimi nežinoma kryptimi.

Šaldytas žuvis gabenęs laivas buvo užpultas naktį, jis stovėjo inkaravietėje ir laukė iškrovos rytą.

Automatiniais ginklais ginkluoti žmonės priplaukė valtimi. Jie nesikėsino į jokį turtą laive, pagrobė penkis žmones, kurie tuo metu budėjo, ir išplaukė.

Tai buvo pirmas atvejis, kai Lietuvai teko savarankiškai gelbėti į piratų nelaisvę patekusius savo piliečius. Visi jie sėkmingai grįžo į Lietuvą po dešimt dienų trukusios keistos dramos Afrikoje.

Iki šiol kruopščiai slepiama, kas, kaip ir kokia kaina išvadavo įkalintus vyrus.

Tuometis Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas tikino, kad už jūrininkų laisvę šalies Vyriausybės atstovai nemokėjo pinigų juos pagrobusiems piratams.

Sumokėjo milijonus

Už kitą klaipėdietį, taip pat jūrų piratų įkaitą Pavelą Galijevskį, kuris į nusikaltėlių nagus pakliuvo kartu su Norvegijos kompanijai "Salhus Shippiing AS" priklausančio tanklaivio "Bow Asir" 27 narių įgula, išpirka vis dėlto buvo sumokėta.

Tai padarė laivo savininkas.

Kai minėtas tanklaivis plaukė iš Persijos įlankos į Keniją, jį atakavo 16 ar 18 automatais ginkluotų piratų. Teigiama, kad piratai prie nusižiūrėto laivo priplaukė dviem mažais laivais.

Po kelių valandų laivo šeimininkai gavo elektroninį laišką, kad laivas kontroliuojamas piratų.

Išpuolis buvo surengtas 2009 m. kovo 27 d. maždaug 300 jūrmylių nuo Somalio krantų. Paryčiais prie laivo sparčiai priartėjo keli motoriniai kateriai su vyrais.

Pagrasinę ginklais, piratai išsitraukė kablius, aliuminio kopėčias ir kaip beždžionės bortais užsikabarojo į denį. Nusigavę į vairinę perėmė laivo valdymą.

Įgulos liudijimu, jokio smurto nesigriebė, kajučių nesiaubė, tačiau kai kurie asmeniniai daiktai dingo.

Kapitonas spėjo pranešti apie nelaimę laivo "Bow Asir" savininkams, perdavė nelaimės šaukinį, tačiau jokios pagalbos nesulaukė.

Piratai laivą ir įgulą paleido po trijų savaičių, kai gavo iš laivo savininkų 2,4 milijono JAV dolerių išpirką.

Tarptautinės bendruomenės pastangos sutramdyti Afrikos pakrantėse siautėjančius piratus ilgai buvo bevaisės.

Vien 2008 m. piratams sumokėta 60–80 mln. JAV dolerių išpirkų.

Po incidento – tylos siena

Nepraėjus nė metams po išpuolio prieš "Saturną", piratai nusitaikė prieš dar vieną "Limarko" laivą "Argo" ir pagrobė jo kapitoną klaipėdietį Dmitrijų Baškirovą.

Tačiau ir tą kartą po jo išlaisvinimo tiek Lietuvos valdžia, tiek kompanijos vadovybė paneigė, kad už išlaisvinimą buvo sumokėta išpirka.

2010 m. gegužės 17-osios naktį apie 2 val. Lietuvos laiku Kamerūne, Gvinėjos įlankos pakrantėje įsikūrusio Doualos uosto reide užpultas refrižeratorius "Argo".

Laivo budėtojas tada pastebėjo besiartinančias dvi valtis su motoriniais varikliais ir paskelbė pavojų.

Į "Argo", plaukiojusio su Lietuvos vėliava, denį užlipę ginkluoti asmenys per keliolika minučių išlaužė antstato duris, išplėšė seifą ir paėmė į nelaisvę laivo kapitoną D.Baškirovą, jį motorine valtimi išgabeno nežinoma kryptimi.

Po šio dramatiško incidento praėjo lygiai penkeri metai. Tačiau apie tą "nuotykį" pagrobtasis kapitonas lig šiol nekalba.

Tylos siena atsitvėrė ir jo tėvas Vasilijus Baškirovas, pats 44 metus dirbęs laivo kapitonu.

"O ką čia kalbėti, ar yra kuo girtis? Jis ir man nieko apie tai nepasakojo. Turbūt nenorėjo mūsų liūdinti. Žinote, aš ir pats nieko nepasakočiau, jei man taip būtų nutikę. Aš plaukiojau po visą pasaulį tiek metų, tačiau su piratais nesusidūriau, nors jų jūrose buvo visais laikais", – dienraščiui pasakojo V.Baškirovas.

Patyrusio jūrininko įsitikinimu, kažkam yra naudingas tas piratų siautėjimas. Yra nusikaltimo organizatoriai, vykdytojai ir tarpininkai. Pajamos – milžiniškos ir beveik nieko nereikia dirbti.

"Anksčiau už piratavimą grėsė mirties bausmė, piratus kardavo ant laivo rėjos. Dabar viskas pasikeitė. Kodėl tapome nuolaidūs jūrų nusikaltėliams? Jiems turi būti suduotas atkirtis, tik tada viskas pasibaigs", – įsitikinęs V.Baškirovas.

Apėmė kitą regioną

Jūrų saugumo komiteto duomenimis, nesaugiausiomis šiuo metu laikomos Pietryčių Azijos, Rytų Afrikos bei vakarinės Pietų Amerikos pakrantės.

Į pavojingiausių regionų dešimtuką, kuriam tenka daugiau kaip du trečdaliai užpuolimų, patenka Nigerija, Vietnamas, Gajana, Ekvadoras ir Adeno įlankos bei Raudonosios jūros regionas.

2013 m. jūrų plėšikams pavyko užgrobti 13 laivų, įkaitais paimti 304 žmones.

Pernai piratai užgrobė jau 21 laivą, nužudė 4 jūrininkus, dar 13 sužeidė, įkaitais paėmė 442 jūrininkus.

2014 m. pasaulio vandenyse iš viso užregistruotos 245 piratų atakos, beveik kas dešimtas išpuolis pavyko.

"Kasmet Adeno įlanka prie Somalio krantų praplaukia maždaug 20 tūkst. laivų. Čia dar ne taip seniai buvo pavojingiausia zona prekiniams ir žvejybiniams laivams. Pernai užregistruota 11 atvejų, kai piratai kėsinosi į laivus. Čia piratavimas sumažėjo, bet suaktyvėjo kituose regionuose, ypač Pietryčių Azijos pakrantėse", – tvirtino Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.

Dabartiniai piratai taip pat reikalauja piniginės išpirkos už įkaitus, bet dažniausiai tenkinasi plėšdami užgrobtus laivus.

Spėjama, kad nusikaltimo vykdytojams tenka tik trupiniai, grobį išsidalija gaujų vadai, dalis pinigų tenka trečiųjų šalių korumpuotiems valdininkams.

Atkirtis – ginkluota apsauga

Piratų išpuoliai Adeno įlankoje pastaraisiais metais gerokai sumažėjo, kai prekybinius laivus ėmėsi saugoti kariškiai.

Į operaciją prieš jūrų piratus aktyviai įsitraukė Rusijos, Kinijos bei NATO karinės pajėgos.

Tačiau ir pačiuose prekiniuose laivuose jau atsirado ir ginkluotų apsaugos darbuotojų.

"Laivuose pasislėpti įgulai nuo piratų įrengtos slaptos patalpos. Ten jau atsirado ir gerai ginkluoti patikrintų apsaugos kompanijų žmonės. Imtasi kitų saugos priemonių, ir tai padėjo. Užpuolimų Afrikos pakrantėse sumažėjo, bet viskas persikėlė į Pietryčių Azijos pakrantes", – teigė P.Bekėža.

Pastaruosius penkerius metus lietuvių jūrininkai sėkmingai išvengė susidūrimų su piratais.

Kiekviena valstybė savo teritoriniuose vandenyse turi užtikrinti saugų plaukiojimą, tačiau kitų valstybių pajėgos ten kištis negali.

Tik tarptautiniuose vandenyse galimi karinių pajėgų reidai, kad būtų galima apsiginti nuo nežabojamų jūrų nusikaltimų.