„Pasinaudojau proga ir akcentavau mūsų miestui ir regionui labai svarbų dalyką. Pirmuosiuose gairių puslapiuose nemačiau kalbos apie jūrinio ir vandens turizmo perspektyvą. Klaipėdos regionui ir miestui tai viena svarbiausių turizmo sričių. Jūros, marių ir upių infrastruktūros gerinimui dėmesio, švelniai tariant, trūksta“, – teigė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Jis sakė sulaukęs ministerijos pažado atkreipti į tai dėmesį.

„Kruizinių laivų, tarptautinių keltų, pramoginių laivų bei jachtų segmentas yra išskirtinis ir svarbus Klaipėdos regionui. Taip pat Vilhelmo kanalo įveiklinimas. Tai turėtų matytis tokiose gairėse“, – teigė meras.

Tačiau vidaus vandenų klausimas svarbus ir likusiai Lietuvai.

„Ežerai, upės, kanalai, kitokie vandens telkiniai. Tai galima išnaudoti. Turizmo pritraukimas, ypač po pandemijos, – vienas aktualiausių uždavinių. Visoje Europoje ir pasaulyje dabar vyksta įnirtinga kova dėl kiekvieno turisto. Prisivilioti turistų į Lietuvą – bendras mūsų visų tikslas“, – kalbėjo V.Grubliauskas.

Nuotolinio pasitarimo dalyviai pastebėjo, kad į Vilnių atvykę turistai dažnai nemotyvuoti keliauti toliau nei iki Kauno. Uostamiesčio meras išsakė nuomonę, kad regionai turėtų aktyviau vilioti turistus, tačiau sostinė galėtų prisidėti informacijos sklaida.

„Kad į Lietuvą atvykęs turistas pamatytų Lietuvą. O ne tik jos dalį, kad ir labai svarbią. Turime pasistengti, kad jis pamatytų kuo daugiau ir kuo įvairesnės Lietuvos“, – paaiškino V.Grubliauskas.

Susitikime kilo klausimų ir dėl gairių trukmės – jose apžvelgiamas mažiau nei ketverių metų laikotarpis.

„Ar nereikėtų, kaip rengiant kitus strateginius dokumentus, orientuotis laikotarpiui bent iki 2030-ųjų. Buvo atsakyta, kad vis dėlto ieškoma ne ilgalaikių, o realių ir tvarių sprendimų trumpoje laiko tiesėje“, – prisiminė meras.

Turizmo sektorius vienas labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos. Užsidarius sienoms verslus gelbsti tik keliaujantys vietiniai.