Sausio 7-ąją, vidurnaktį, šventomis mišiomis Klaipėdoje stačiatikiai pradėjo Kalėdų iškilmes. Ši liturgija, trunkanti daugiau nei dvi valandas, yra svarbiausia stačiatikių švenčių dalis, po kurios tikintieji gali sėsti prie šventinio stalo.

Stačiatikiai, kurie tebenaudoja Julijaus kalendorių ir skaičiuodami laiką remiasi apaštalų laikais vyravusia tradicija, Kalėdas švenčia sausio 7-ąją, o ne gruodžio 25 dieną.

Bene trečdalis klaipėdiečių – rusakalbiai, dalis jų tvirtina priklausantys stačiatikių bendruomenei. Tačiau toli gražu ne visi laikosi šių apeigų.

Klaipėdietė Svetlana pripažino, kad stačiatikių Kalėdų nešvenčia, nes nei tėvų, nei senelių šeimose tokių tradicijų nebuvo. Moteris apgailestavo, kad sovietmetis tokias galimybes iš žmonių atėmė, o dabar sunku viską sukurti iš nieko.

Kita klaipėdietė Anastazija sakė, kad yra tikinti, bet pripažino, jog psichologiškai labai sunku, kai jų religinės šventės nesutampa su valstybinėmis šventėmis. Esą apmaudu, kad Kalėdos tarsi eilinė darbo diena.

Vis dėlto giliai tikintiems žmonėms Kalėdos – viena svarbiausių metų švenčių. Stačiatikiai, kitaip nei katalikai, griežto pasninko laikosi 40 dienų – nuo lapkričio 22-osios iki sausio 6 dienos.

Tuo laikotarpiu jie nevalgo jokio gyvulinės kilmės maisto, net pieno ir žuvų produktų.

Naktį iš sausio 6-osios į 7-ąją stačiatikiai rinkosi į cerkves, kur vyko vidurnakčio mišios. Tik po jų tikintieji galėjo sėstis prie šventinio stalo ir valgyti viską.

"Mišios – svarbiausia ritualo dalis. Mums, kunigams, pasninkas – dar griežtesnis. Prieš pat liturgiją mes net vandens gerti negalime. Pirmiausia į mus turi įeiti Kristus, o tik po to – maistas.

Pas mus Kūčių stalo, kaip katalikų bendruomenėse, nebūna. Po šventinių mišių ilgai trukęs pasninkas baigiasi ir sėdame valgyti Kalėdų vaišių", – pasakojo stačiatikių dvasininkas tėvas Viktoras Timoninas.