Nuosavuose namuose norėję įsikurti klaipėdiečiai prakeikė šias savo svajones, mat jos virto pragaru. Kvartalų vystytojai vis dažniau neria į krūmus neįvykdę savo įsipareigojimų, o žmonėms tenka gyventi ir be vandens, ir be elektros.

Pirko po milijoną

Kalotėje, beveik ties riboženkliu su Klaipėda, statomais privačiais namais susigundė nemažai klaipėdiečių. Prieš kelerius metus kvartalo vystytojams – bendrovei "Stalakta" – sumokėję po milijoną ir daugiau litų, žmonės su įmone pasirašė preliminarias pirkimo ir pardavimo sutartis. Jose buvo numatyta, kad klaipėdiečiai galės įsikraustyti į visiškai pastatytus ir įrengtus namus, bus sutvarkyta ir kvartalo infrastruktūra – vandentiekis, nuotekų, elektros tinklai, gatvės, šaligatviai, apšvietimas.

"Visa tai turėjo būti įrengta dar pernai, tačiau mus ir toliau maitina pažadais. Tačiau blogiausia tai, kad kasdien jaučiamės lyg sėdėtume ant bombos. Aplink vieni laidai, šiukšlės, duobės, baisu ir vaikus išleisti. Bendrovė atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje, galbūt jai jau pradėta ir bankroto procedūra, todėl nebežinome, kaip išsisukti iš šios padėties", – skundėsi gyventojai.

Jie iki šiol naudojasi elektra, kuri buvo skirta statyboms. Kitaip tariant, už sunaudotą elektros energiją turi atsiskaityti kvartalo vystytojai, nes gyventojai su bendrove VST nėra pasirašę sutarčių, mat nėra nutiesti elektros tinklai.

"Vystytojai neturi pinigų, tad labai dažnai įsiskolina bendrovei VST, o ji, suprantama, nutraukia elektros energijos tiekimą. Ji mums gyvybiškai svarbi, nes turime elektrines virykles, signalizaciją. Kai dingsta elektra, liekame ir be vandens, nes nebeveikia gręžinys", – bėdas vardijo Kalotėje įsikūrę klaipėdiečiai.

Skolą padengė kaimynas

Per pastaruosius kelis mėnesius ramybės nuosavuose namuose ieškoję gyventojai be elektros turėjo verstis du kartus.

Vieną kartą skolas padengė kvartalo statytojai, kitą kartą – nepatogumų neapsikentęs kaimynas. Jis sumokėjo apie 33 tūkst. litų.

"Vystytojai žadėjo pinigus grąžinti, tačiau iki šiol kaimynas jų neatgavo", – konstatavo gyventojai.

Vardydami savo bėdas žmonės grąžė rankas, nes teigė nebežinantys, kaip kalbėtis su statytojais, kad jie pabaigtų įrengti infrastruktūrą ir būtų galima ramiai gyventi.

"Mes su vaikais jau esame čia registruoti, nors namas ir nėra pripažintas tinkamu naudoti. O ką daryti? Kito būsto neturime, nėra kur pabėgti. Be to, už šį namą sumokėjome daugiau nei milijoną litų, o tokios sumos tikrai nebeatgautume", – guodėsi namą su šeima Kalotėje įsigijusi Natalija.

"Net ir norėdami negalėtume namų parduoti, nes didžioji dalis jų areštuoti", – apie naujai iškilusias problemas prasitarė kiti naujakuriai.

Kiti žmonės ėmėsi teisinių priemonių – atsisako namų ir nori prisiteisti už juos sumokėtą sumą.

Sužinoti, kada bendrovė "Stalakta" ketina kvartale visiškai sutvarkyti infrastruktūrą, nepavyko. Internete nurodytas telefonas buvo išjungtas, informacijos tarnybose tokios įmonės kontaktų nebuvo nurodyta.

Prie kvartalo pastatytame informaciniame stende buvo nurodyti dviejų statybos projektų vadovų mobilieji telefonų numeriai. Abu jie – nebenaudojami.

Nusiplovė rankas

"Norėjome gražiai gyventi, o pakliuvome taip, kad niekaip negalime susitvarkyti. Kreipėmės į vadinamąją statybų inspekciją, tačiau gavome atsakymą, jog jokių pažeidimų nėra", – piktinosi žmonės.

Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Violeta Stankevičienė išties patikino, jog skyriaus specialistai negali kištis į gyventojų ir vystytojų konfliktą, mat pastarieji pažeidimų nedarė.

"Jei yra statybų leidimas ir nenukrypstama nuo projekto, tai jau ne mūsų reikalas", – teigė V.Stankevičienė, pasiūliusi kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybę.

Jos administracijos direktorius Česlovas Banevičius teigė, jog statybų leidimas galioja dešimt metų, tad per tiek laiko kvartalo vystytojai ir turi sutvarkyti infrastruktūrą.

"Priversti mes negalime. Aišku, kviečiame statytojus, kalbamės, tačiau jie aiškina, kad neturi pinigų ir viskas. Dažniausiai taip ir būna – pastatė namą, jį pardavė, nusiplovė rankas, o žmonės vargsta ir dėl elektros, ir dėl vandens, ir dėl gatvių", – supratingumą demonstravo Č.Banevičius.

Išeitis – kantrybė

Jis teigė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės darbuotojai ir politikai jau prieš kelerius metus matė, jog bus tokių problemų.

Todėl savivaldybės taryba buvo priėmusi sprendimą, jog vystytojai, kurie kvartale nori statyti tris ir daugiau namų, pirmiausia visiškai turi įrengti infrastruktūrą ir tik tuomet pradėti statybas. Tačiau tokį politikų sprendimą užginčijo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba.

"Buvome apkaltinti, kad trukdome verslui. Tačiau akivaizdu, kad toks sprendimas būtų įvedęs bent šiokią tokią tvarką, nebūtų buvę tokio chaoso. Juk matėme, kad gyvenamieji kvartalai dygsta vienas šalia kito ir ta euforija tikrai baigsis negerai. Pats apvažiavau ir apžiūrėjau visus statomus kvartalus. Visiškai sutvarkytų yra vienetai. Vystytojai aiškina, kad krizė. O gal ja tik prisidengia. Tačiau tai labai negražu, juk žmonės pardavė butus, ėmė paskolas ir pinigus vystytojams sumokėti", – svarstė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Paklaustas, kaip būtų galima padėti gyventojams, Č.Banevičius įvardijo dvi išeitis – kantrybė ir teismai.

"Dėl infrastruktūros įrengimo tariasi žmonės ir vystytojai. Jei pastarieji nevykdo savo įsipareigojimų,  gyventojai turi kreiptis į teismą ir ginti savo teises arba kantriai laukti", – konstatavo Č.Banevičius.