„Laikino nedarbingumo laikotarpiu jie gali gauti didesnę ligos išmoką. Tokiu atveju ligos išmokos dydis sudaro 77,58 proc. nuo atlyginimo iki mokesčių, tai yra 100 proc. darbo užmokesčio atskaičius mokesčius“, – paaiškino „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Malgožata Kozič.

Šiuo metu tokius nedarbingumo pažymėjimus turi apie 100 Lietuvos gyventojų.

Visiems kitiems, susirgus COVID-19 ar slaugant susirgusį vaiką, galioja įprasta nedarbingumo išmoka. Jos dydis siekia 62,06 proc. gaunamo atlyginimo iki mokesčių.

„Sodra“ atkreipė dėmesį, kad tėvai, globėjai ar dirbantys seneliai, slaugantys COVID-19 sergantį vaiką iki 14 m., taip pat gali gauti nedarbingumo išmoką. Jiems priklauso kiek didesnė išmoka – 65,94 proc. atlyginimo iki mokesčių. Tokia pati išmoka priklauso dėl karantino turintiems prižiūrėti darželinuką, priešmokyklinuką, pradinuką ar besimokantį vaiką su negalia.

„Nedarbingumo pažymėjimas taip pat gali būti išduotas dėl privalomos izoliacijos po kontakto su sergančiuoju arba grįžus iš užsienio, kai dėl darbo ypatumų žmogus negali dirbti nuotoliniu būdu ir jam nėra paskelbta prastova“, – pridūrė M.Kozič.

Tačiau tokia išmoka neskiriama grįžusiesiems iš šalių, kurios išvykstant jau buvo įtrauktos į koronaviruso paveiktų šalių sąrašą. Nebent kelionė vyko darbo reikalais.

„Sodra“ skaičiuoja, kad šiuo metu dėl epideminės situacijos yra išduota apie 11,5 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Tačiau tai neparodo tikslaus sergančių ar ligonius prižiūrinčių gyventojų skaičiaus.

„Vienam žmogui nedarbingumo pažymėjimas gali būti pratęstas kelis kartus, o, pavyzdžiui, mama, prižiūrinti namuose du vaikus, turi vieną nedarbingumo pažymėjimą“, – sakė M.Kozič.