- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip juokavo Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis, belaukdamas iš Lenkijos atplaukiančio Arkties gyventojo – jūrų vėplio, kuris jam nebūdingoje vietoje pastebėtas prieš porą savaičių, sulaukė paprastojo ruonio. O šis mūsų pajūryje irgi yra ne ką dažnesnis svečias.
Po Joninių ekologas nufilmavo ant akmens Karklėje užsiropštusį, jūros pakrantėje besiilsintį paprastąjį ruonį (Phoca vitulina).
Tai, anot E.Paplauskio, atlantinė rūšis, gyvenanti Baltijos šiaurinėje dalyje, Lietuvos pakrantėje šis gyvūnas pastebėtas tik keletą kartų.
Pirmą sykį užfiksuotas 2005 m. Neseniai vienas sužeistas ruoniukas buvo išgelbėtas ir slaugytas Lietuvos jūrų muziejuje.
Esą tai pirmas šios rūšies stebėjimas parko akvatorijoje. Nors jų giminaičiai – pilkieji ruoniai nėra jokia retenybė.
"Visoms trims ruonių rūšims egzistencija Baltijoje sudėtinga. Žuvų stygius, tinklų gausa, ledo trūkumas dėl klimato kaitos sąlygas gyvenimui daro sudėtingas. Štai ir šiam ruoniui pasišildyti saulėje mūsų pakrantėje sudėtinga, visur gausu trikdančių poilsį žmonių. Lieka tikėtis, kad jis saugiai grįš į šiaurinę Baltijos dalį, kur ir yra jo namai", – parko feisbuko paskyroje rašė E.Paplauskis.
Paprastasis ruonis, arba jūros šuo, yra plėšriųjų žinduolių (Carnivora) būrio, ruonių (Pinnipedia) pobūrio jūros žinduolis.
Jie paplitę šiaurės rytiniame Atlanto vandenyne ir šalia esančiose jūrų pakrantėse – prie Islandijos, Norvegijos, Olandijos, Vokietijos, Danijos krantų.
Atskiras paprastųjų ruonių porūšis gyvena Baltijos jūros šiaurinėje dalyje.
Prie Lietuvos krantų Rytų Atlanto paprastieji ruoniai – retenybė.
Paprastieji ruoniai vengia atviros jūros, jie gyvena pakrančių seklumose, uždarose įlankose, arti didelių upių žiočių, toli neemigruoja.
Patinėlių kūno ilgis – iki 1,85 m, patelių – iki 1,4 m, patinėliai sveria iki 130, patelės – iki 100 kg.
"Na, o vėplio iš Lenkijos, arktinės rūšies, tebelaukiame. Jei jau jis juda ta kryptimi, galbūt pasieks ir mus. Nors norisi palinkėti jam apsisukti ir grįžti namo, kaip ir šitam paprastajam ruoniui. Neatsakinga migracija kelia tik problemas", – reziumavo E.Paplauskis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė Klaipėdoje aptars sienos su Rusija apsaugos stiprinimą1
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį lankysis Klaipėdoje, kur aptars valstybės sienos su Rusija apsaugos stiprinimą. ...
-
Sezono pabaiga – kupina džiaugsmingų patirčių
Ketvirtadienio vakarą Klaipėdos dramos teatro kavinėje vyko paskutinis šį sezoną žiūrovų su aktoriais susitikimas „Teatras be uždangos“. ...
-
EIMIN: nuo naujų darbo vietų iki maisto nešvaistymo iniciatyvos
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen lankėsi Klaipėdoje, kur susitiko su Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) įsikūrusių inovatyvių įmonių „Omega 365 Lithuania“, „Industrinės sistemos ir in...
-
I. Simonaitytės viešajai bibliotekai toliau vadovaus L. Juchnevič2
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešajai bibliotekai toliau vadovaus Laura Juchnevič. ...
-
Sukritikavo valdžią dėl verslo žlugdymo nesiimant iniciatyvos: čia – anekdotas5
Klaipėdos rajono verslininkai, 25 sklypų palei Palangos plentą savininkai, rajono valdžią kaltina žlugdant verslą. Esą valdžia kone porą dešimtmečių neinicijuoja jungiamojo kelio įrengimo, nors verslininkai pasiruošę prie kelio...
-
Mažiesiems klaipėdiečiams – apie pingvinus
Klaipėdos lopšelio-darželio „Rūta“ vaikai išradingai paminėjo Pasaulinę pingvinų dieną. Dėl itin spartaus pingvinų nykimo įstaigos pedagogėms kilo mintis šią dieną paminėti trumpalaikiu projektu „Pingvinai &...
-
Diskusijos dėl stadiono apšvietimo: pasiūlė įsigyti užuolaidas1
Dėl neseniai įrengto naujo stadiono prie „Gilijos“ pradinės mokyklos kilo diskusijos – esą stadiono apšvietimas įjungiamas dar nesutemus, o šviesos į daugiabučių namų langus plieskia per naktį. Taip pat klaipėdiečiai...
-
Storoji liepa ima byrėti7
Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Storoji liepa – po pastarosios žiemos kiek „sulyso“, nes atitrūko ir nulūžo dalis jos kamieno. Tačiau panašu, kad medis gyvybingas, ima žaliuoti. ...
-
Gegužės 1-osios kaina – net 107 milijonai eurų?9
Tokių laisvadienių kaip Gegužės 1-oji našta ekonomikai neįtikėtinai didelė. Ekspertų paskaičiavimu, per vieną darbo dieną vien į valstybės biudžetą Lietuvoje yra sumokama 107 mln. eurų mokesčių. Tad per šventinę dieną iždo &s...
-
Klaipėdos senamiestyje mašinos vėl stovės kitaip10
Klaipėdos senamiestyje vėl sugrąžinama anksčiau buvusi automobilių stovėjimo tvarka – mašinas vėl teks statyti išilgai gatvės, ne statmenai į pastatus. ...