Važinėja be apsaugų

„Norisi vėjo, elektriniai paspirtukai labai greiti. Bandydami atsigaivinti lekia be apsaugos priemonių. Galvelės saulėje truputį perkaitusios, ir dažniausiai įvyksta labai rimtos traumos. Galvos, galūnių – su atvirais kaulų lūžiais“, – pasakojo Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė.

Paspirtukais neatsargiai važiuoja visi – medikai neišskiria tipinio paciento.

„Amžius – labai įvairus. Vyrai, moterys, vaikai. Važiuoja net po du“, – aiškino N.Dambrauskienė.

Amžius – labai įvairus. Vyrai, moterys, vaikai. Važiuoja net po du.

Šiemet paspirtukininkai ligoninėje atsiduria kur kas dažniau nei pernai.

Medikai pastebi, kad padaugėjo ir traumuotų dviratininkų. Tikėtina, kad viena priežasčių – užsitęsę pandemijos ribojimai.

„Veikiausiai dėl karantino žmonių judėjimas intensyvesnis Lietuvoje. Tiek pajūryje, tiek miškuose, tiek ir parkuose“, – teigė N.Dambrauskienė.

Perkaitimų mažai

Medikai sako, kad šiemet tiesiogiai nuo kaitros nukentėjusių uostamiestyje itin mažai.

„Perkaitimų ar saulės smūgio atvejai visiškai pavieniai. Per savaitę – du trys. Visi kiti – širdies ritmo, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai ir traumos. Mes laikome, kad tai yra karščio poveikis. Karštis apsunkina mąstymą, prisideda nepakankamas skysčių kiekis organizme“, – teigė medikė.

Ji svarstė, kad lietuviai prisitaikė prie itin aukštų temperatūrų.

„Turbūt priprato. Išvykdami į kitas šalis, kur daug aukštesnė temperatūra, karštį toleruoja gana gerai. Moka save saugoti gerdami skysčius, nebūdami saulėje pačiomis aktyviausiomis valandomis. Nedirbdami fizinio darbo – ypač pagyvenę žmonės, kurie vis dar turi sodų, ten vasarą intensyviai dirba“, – kalbėjo N.Dambrauskienė.

Pavojingiausia – vyresniems

Vasaros karščiai ypač pavojingi vyresnio amžiaus žmonėms. Gydytoja pastebi, kad jie ne visada tinkamai įvertina savo organizmo poreikius.

„Jie mažai vartoja skysčių arba nemoka jų vartoti. Jei jau geria, tai iš karto pusę litro. O reikėtų mažais gurkšneliais ir dažnai. Patartina vandens, turinčio daugiau mineralinių medžiagų. Pasitarti su šeimos gydytoju, kad parekomenduotų organizmą papildyti cheminiais elementais. Kad nesutriktų širdies ritmas, galvos smegenų kraujotaka“, – paaiškino N.Dambrauskienė.

Kepinant saulei gali lengvai išsibalansuoti vandens ir cheminių elementų pusiausvyra organizme.

Per kaitrą rekomenduojama vengti būti saulėje, prisidengti galvą, nepamiršti apsaugoti nuo nudegimų ir odos.