Sugavus karšius nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį. To reikalaujama, kad po keleto metų Nemuno deltoje ir Kuršių mariose galėtume džiaugtis gausiais žūklės laimikiais, praneša Nemuno deltos regioninio parko direkcija.

Karšis gyvena visoje Europoje – į rytus nuo Pirėnų ir į šiaurę nuo Alpių. Lietuvoje yra daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse. Tačiau daugiausia karšių yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose, čia jie žvejyboje užima vieną iš pirmųjų vietų.

Nemuno deltoje karšiai lytiškai subręsta šeštaisiais - septintaisiais gyvenimo metais, būdami apie 400 g svorio, subrendusio karšio ilgis (neskaitant uodeginio peleko) – 25 cm. Neršia balandžio - gegužės mėn., kai vanduo sušyla bent iki 12° C. Neršti jie būriais iš Kuršių marių išplaukia į Nemuno atšakas ir įlankų pakraščius. Kiekvieno būrio nerštas prasideda ryte ir trunka 2 – 3 paras, susilpnėdamas tik vidurdienį ir naktį.

Ikrai išleidžiami ramiose įlankose ant augalinio substrato, prie kurio prilimpa. Karšis labai vislus – maždaug 100 000 – 300 000 ikrelių, todėl Nemuno deltoje sugavus karšius nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį.

Už neteisėtą žvejybą gali būti skirta iki 700 Lt bauda.

Prekeivius, norinčius pasipelnyti iš neteisėtai sugautų šiuo metu draudžiamų gaudyti žuvų, įstatymai taip pat drausmina. Žuvininkystės įstatymo 23 str. 6 d. nuostata teigia:  „Draudžiama gabenti, sandėliuoti, perdirbti uždraustos žvejybos metu sužvejotas šviežias žuvis ir prekiauti jomis, išskyrus dirbtinai išaugintas žuvis, kurioms turi būti tai patvirtinantys dokumentai.“

Už šio reikalavimo nevykdymą gali būti skirta iki 1000 Lt bauda ir konfiskuota žuvis.