Tikrino ir žmoną
„Ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija renka duomenis apie politinius oponentus? Užklausęs ir gavęs Registrų centro informaciją apie tai, kas domėjosi mano nekilnojamojo turto duomenimis, pamačiau faktus, kurie kelia itin rimtų klausimų. Kaip aiškėja, mano duomenis, kaupiamus Registrų centre, daugiau nei dešimt kartų peržiūrėjo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Dar daugiau – aiškėja, kad ministerija taip pat domėjosi ir kai kuriais Palangos savivaldybės administracijos darbuotojų, taip pat – ir kai kurių miesto tarybos narių, priklausančių valdančiajai daugumai, asmens duomenimis“, – tikino Š. Vaitkus.
Kurorto meras stebėjosi, kad tikrinti buvo ir jo žmonos duomenys.
„Patikrinta buvo ir mano žmona. Duomenys buvo ne tik peržiūrėti, bet ir galbūt kopijuojami. Ypač kelia nerimą tai, kad tokiuose registruose yra saugoma ir mano šeimos gyvenamoji vieta. Auginu tris vaikus, tarp jų ir nepilnamečius, todėl man kyla visiškai pagrįstas klausimas, kas ir kokiu tikslu domėjosi duomenimis, kuriuose yra nurodytas ir mano namų adresas. Tokie veiksmai kelia ne tik privatumo, bet ir mano artimųjų saugumo klausimą“, – šiurpo Š. Vaitkus.
Įžvelgia politinį interesą
Palangos meras kėlė esminį klausimą – kokiu pagrindu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija renka bei galbūt kaupia šią asmeninę informaciją?
„Kokiu tikslu ieškoti Registrų centre esantys duomenys apie mane – asmens kodas, namų adresas, informacija apie turimą nekilnojamąjį turtą? Juolab kad apie pastarąjį galima rasti deklaracijose, kurias kasmet teikiu Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kurios tam tikra apimtimi yra viešai prieinamos. Kas tai – dar viena neteisėta ataka prieš mūsų valstybę, įsilaužiant į Registrų centro prieigas per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, ar pačios ministerijos atstovų galbūt neteisėti veiksmai?“ – klausimus kėlė Š. Vaitkus.
Meras atkreipė dėmesį, kad nei jis pats ar jo žmona nėra kreipęsi į ministeriją dėl paslaugų arba sprendimų, kurie paaiškintų tokį susidomėjimą jo šeima.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijos niekaip nėra susijusios su Palangos miesto mero, tarybos narių ar savivaldybės darbuotojų asmeninių ar nekilnojamojo turto duomenų analize. Ypač kelia nerimą tai, kad tikrinimai nukreipti ne į atsitiktinius asmenis, o į žmones, kurie siejami su mano artimaisiais bei politine veikla. Todėl visuomenė turi teisę žinoti, kas inicijavo šias užklausas, kokiu tikslu jos buvo atliekamos ir kokią teisės aktuose numatytą naudą ministerija iš tokios informacijos siekė gauti“, – tikino Palangos meras.
Kreipėsi į prokuratūrą
Š. Vaitkus kreipėsi į generalinę prokurorę, prašydamas nustatyti, kas šioje ministerijoje rinko informaciją, kokiu pagrindu tai buvo daroma ir ar buvo viršyti tarnybiniai įgaliojimai arba piktnaudžiaujama tarnyba.
„Ar duomenys buvo renkami neteisėtai? Tą patį ketina padaryti ir patikrintieji miesto tarybos nariai bei administracijos darbuotojai. Tyrimas turi atsakyti į vieną svarbiausių klausimų – ar šie veiksmai buvo pavienių darbuotojų iniciatyva, ar jie buvo koordinuoti ir vykdomi gavus konkrečius nurodymus?“ – pripažino Š. Vaitkus.
Ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija renka duomenis apie politinius oponentus?
Žvilgsnis į oponentę
Palangos meras Š. Vaitkus iškėlė savą versiją, kas galėjo tikrinti jo duomenis.
„Ypač daug klaustukų kyla dėl aplinkybės, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė S. Tučkė yra Palangos miesto tarybos narė, aktyvi mano ir mano komandos politinė oponentė. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar valstybės institucijų resursai ir prieigos prie registrų galbūt nebuvo naudojami renkant informaciją apie politinius oponentus artėjant savivaldos rinkimams?“ – retoriškai klausė meras.
Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė S. Tučkė yra išrinkta į Palangos tarybą, tačiau tuo pat metu eina ir ministerijos kanclerės pareigas.
„Nenoriu daryti išankstinių išvadų ar kažko kaltinti. Tačiau visuomenė turi teisę žinoti, ar nėra kuriami galimi informaciniai dosjė apie politinius konkurentus, ar galbūt neteisėtais būdais nėra kaupiama informacija, kuri ateityje galėtų būti panaudota politinėse kampanijose, kurpiamose kompromitavimo akcijose ar vadinamosiose juodosiose technologijose“, – nuomonę išsakė Š. Vaitkus.
Meras esmine šios istorijos aplinkybe laiko tai, kad kiekvienas pilietis turi teisę žinoti, ar valstybės sukaupti duomenys nėra naudojami politiniams, asmeniniams ar kitiems su tarnybinėmis funkcijomis nesusijusiems tikslams.
„Jeigu paaiškėtų, kad valstybės registrų duomenys buvo renkami politinei kovai, tai būtų ne tik grubus asmens duomenų apsaugos principų pažeidimas. Tai būtų smūgis pasitikėjimui valstybe ir demokratiniais procesais. Jeigu tyrimo metu būtų nustatyta, kad šie veiksmai buvo atlikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybės ar kanclerės S. Tučkės iniciatyva ar pavedimu, tai būtų reikšminga aplinkybė, kurią kompetentingos institucijos turėtų išsamiai įvertinti. Tokiu atveju neišvengiamai kiltų klausimų dėl viešojo pasitikėjimo, tarnybinės atsakomybės ir galimų politinių pasekmių. Lietuvos žmonės turi būti tikri, kad valstybės institucijos dirba valstybei, o ne atskirų politikų interesams. Todėl šioje istorijoje būtini labai konkretūs ir aiškūs atsakymai bei atsakomybė“, – akcentavo Š. Vaitkus.
Prieiga – ne visiems
Dienraštis dėl komentaro kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerę S. Tučkę ir ministrę Jūratę Zailskienę.
Atsakymus į klausimus atsiuntė ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Neringa Mikėnaitė.
Dienraštis kanclerės ir ministrės klausė, kokių duomenų ministerijos darbuotojai galėjo ieškoti Registrų centre.
„Pažymime, kad asmens duomenų tvarkymą įvairiose valstybės informacinėse sistemose reglamentuoja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai. Visos prieigos teisės suteikiamos pagal vykdomas darbuotojų funkcijas ir būtinybės žinoti principą. Prieiga prie asmens duomenų ir galimybė atlikti su jais susijusius veiksmus suteikiama tik tiems asmenims, kuriems tokia prieiga yra būtina jų tiesioginėms funkcijoms vykdyti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje dirbantys politinio pasitikėjimo darbuotojai į asmens duomenų patikrą inicijuojančių asmenų sąrašą nepatenka“, – aiškino ministerijos atstovė.
N. Mikėnaitė atkreipė dėmesį, kad tarp informacinių sistemų gali vykti ir automatizuoti duomenų apsikeitimo procesai.
„Kai informacinė sistema, pavyzdžiui, ministerijos administruojama Socialinių paslaugų informacinė sistema – SPIS, tiesiogiai sąveikauja su kita informacine sistema, pavyzdžiui, Registrų centro, be tiesioginio žmogaus įsikišimo pagal sistemoje vykdomus procesus ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Joks konkretus darbuotojas tokiu atveju asmens duomenų neieško, jų neperžiūri ir su jais nesusipažįsta. Toks automatizuotas duomenų apsikeitimas tarp informacinių sistemų gali būti vykdomas ir ne darbo valandomis, pavyzdžiui, nakties metu, savaitgaliais ar švenčių dienomis“, – tikinama ministerijos atsakyme į klausimus.
Įtarimus atmeta
Š. Vaitkus įsitikinęs, kad ministerijoje, be S. Tučkės, intereso domėtis Palangos meru nelabai kas ir galėjo turėti. Dienraštis klausė, kaip pati S. Tučkė paaiškintų šiuos viešus įtarimus, metamus jos adresu?
„Ministerija atmeta Š. Vaitkaus teiginius apie bet kokias galimas sąsajas su vienu iš ministerijos politinės komandos narių“, – pabrėžta ministerijos atsakyme.
Ministerijos buvo klausiama, kokiu tikslu Registrų centre buvo ieškota tokių duomenų, kaip asmens kodas, namų adresas, informacija apie turimą nekilnojamąjį turtą, jei deklaracijose politiko valdomas turtas ir taip deklaruojamas VMI?
„Ministerija negali viešai komentuoti konkretaus asmens duomenų tvarkymo aplinkybių ar vertinti šio individualaus atvejo, kol nėra gavusi paties asmens kreipimosi ministerijos nustatyta tvarka. Tik gavusi tokį prašymą ministerija turėtų teisinį pagrindą peržiūrėti duomenų prieigos informaciją, įvertinti duomenų tvarkymo aplinkybes ir pateikti atsakymą pačiam duomenų subjektui dėl jo asmens duomenų tikrinimo pagrįstumo. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu ministerija nėra gavusi Š. Vaitkaus prašymo“, – aiškino ministerijos atstovė spaudai.
Laukia mero laiško
Buvo klausta, ar S. Tučkė pati galėjo tikrinti šiuos duomenis, ar galbūt pavedė tai daryti kitiems ministerijos darbuotojams?
„Pakartotinai informuojame, kad ministerijoje dirbantys politinio pasitikėjimo darbuotojai į asmens duomenų patikrą inicijuojančių asmenų sąrašą nepatenka. Ministerija atmeta Š. Vaitkaus teiginius apie bet kokias galimas sąsajas su vienu iš ministerijos politinės komandos narių“, – įtarimus atmetė ministerijos atstovė.
Dienraštis prašė ir ministrės Jūratės Zailskienės komentaro. Buvo klausta, ar ministerija ruošiasi atlikti vidinį patikrinimą dėl paviešintų šių faktų.
„Kaip jau buvo minėta, tik gavusi Š. Vaitkaus prašymą ministerija turėtų teisinį pagrindą peržiūrėti duomenų prieigos informaciją ir įvertinti duomenų tvarkymo aplinkybes, jų tikrinimo pagrįstumą ir prireikus galėtų inicijuoti tolesnius atitinkamus veiksmus“, – paaiškino atstovė spaudai N. Mikėnaitė.
(be temos)