Šalia Palangos esanti sodų bendrija liks atkirsta nuo kurorto baigiamo tiesti naujojo aplinkkelio, o 200 šios bendrijos gyventojams teks sukti septynių kilometrų ilgio vingį iki Palangos, nors kurortas jiems kone ranka pasiekiamas tiesiai per šalia esantį miškelį.

Aplinkkelis atkirs gyventojus

Situaciją, susidariusią Palangos miesto ir Kretingos rajono savivaldybių paribyje, galima būtų pavadinti viena absurdiškiausių šalyje.

"Medvalakio" sodų bendrijos gyventojai į 123,5 mln. litų kainavusį greitkelį galės žiūrėti kone pro langus. Tačiau paaiškėjo, kad dešimtmečiais egzistavusio kelio, kuriuo sodininkai sukdavo miškeliu Palangos link, dokumentuose net nėra. O miško keliukas, kuriuo aplinkkelio tiesėjai sėkmingai patys važinėjo ir gabenosi statybines medžiagas, netrukus bus uždarytas užrakinamais vartais.

Gyventojai šiurpsta, kad projektuotojai numatė galimybes net varliagyviams saugiai kirsti greitkelį, – besirūpindami gyvūnais, žada pastatyti tvoras abipus kelio, bet niekas nesusiprotėjo atsižvelgti į čia pat gyvenančius žmones ir jų poreikius.

"Situacija paaiškėjo tik tuomet, kai aplinkkelis jau buvo nutiestas. Projektuotojai tiesiog mus pamiršo. Kai pati apsilankiau įmonės "Kelprojektas" Klaipėdos padalinyje, išgirdau nusistebėjimą – iš kur mes, sodininkai, iš viso atsiradome su savo problemomis?" – tikino sodų bendrijos "Medvalakis" pirmininkė Jurgita Petkutė-Marcinkienė.

Įmonė "Kelprojektas" projektavo ir klaipėdiečių pasipiktinimo sulaukusią Jakų žiedinę sankryžą, kur šiuo metu už papildomas lėšas tenka atstatinėti tai, kas gyvavo anksčiau, o projektuotojų buvo panaikinta.

Naujai išrinkta bendrijos pirmininkė J.Petkutė-Marcinkienė išsiuntinėjo vos ne visoms institucijoms raštus su prašymais aplinkkelyje įrengti greitį ribojančius ženklus ties įvaža į sodus, kad gyventojai galėtų saugiai kirsti šį kelią ir mišku tiesiai išvažiuoti į Palangą.

Tačiau paaiškėjo, kad pirmasis šalyje privačiomis lėšomis vykdytas projektas, lyg šventa karvė, negali būti koreguojamas, nes sutartyje numatytų sąlygų privalu laikytis 25 metus.

Į mokyklą – 45 vaikai

Sodininkai aplinkkelio atsiradimo laukė, nes Pušų gatve, kuria lankstu galima pasiekti Vydmantų sankryžą, žiemą jiems tenka važinėti bagažinėje vežiojantis sniego kastuvus.

"Žiemą užpusto. Vasarą kelias duobėtas, dulka. Gelbėkite mūsų sodus. Žiemos metu net nesame tikri, ar greitoji medicininė pagalba mus pasiektų. Miško keliukas, kuriuo tiesiai galime išvažiuoti per mišką į Palangą, mums yra išsigelbėjimas", – tikino soduose gyvenantys Rita ir Kazimieras Karpai.

Daugelis šių sodų gyventojų iš kurorto net ir vėlyvą rudenį sodus pasiekia pėsčiomis. Šešias operacijas patyrusi 75 metų palangiškė Galina Ratkienė tikino, kad vasarą ne ji viena pėsčiomis patraukia per mišką.

"Vaikai važinėja į Palangą dviračiais, po pamokų jiems patogu parvažiuoti. Mes, sodininkai, niekam nerūpime, lyg ne žmonės būtume", – piktinosi moteriškė.

Sodų bendrija yra Kretingos rajono teritorijoje, tačiau beveik visi gyventojai darbus turi Palangoje. Kas rytą 45 šios sodų bendrijos vaikai turi pasiekti kurorte esančias ugdymo įstaigas. Nuolat soduose gyvenantys pensininkai lankosi Palangos, ne Kretingos medicinos įstaigose.

"Sodų bendrijos planavimo dokumentuose dar 1988 metais buvo numatytas vakarinis išvažiavimo kelias iš sodų. Mums iki aplinkkelio yra tik pusė kilometro, todėl labai laukėme greitkelio. Tačiau paaiškėjo, kad mes net negalime išvažiuoti į jį", – pasakojo J.Petkutė-Marcinkienė.

Kelias buvo numatytas

Sodų pirmininkei įmonės "Kelprojektas" atstovė patikino, kad jokių dviratininkų, jokių pėsčiųjų aplinkkelyje neturi būti nė kvapo.

"O keliukai į miško kvartalus bus užtverti 2,2 metro aukščio tvora užrakinamais vartais. Mes nesipiktiname dėl automobilių eismo, nėra sudėtinga iš sodų išsukti mašina, pavažiuoti Šventosios link ir tuomet pasukti į Palangą. Tačiau pas mus yra 270 sodų sklypų, nuolat gyvena 180 žmonių ir daugybė jų važiuoja dviračiais arba vaikšto pėsčiomis. Per miškelį galima tiesiai išeiti į Baltijos mokyklą", – pasakojo bendrijos pirmininkė.

Iki miesto sodininkams tereikia dviračiais miškeliu nuvažiuoti 3,5–4 kilometrus.

"Kažkas už mus nusprendė, kad mes privalome pėsčiomis žingsniuoti 7,4 kilometro vingiu. Palangos savivaldybė dėl mūsų nekovojo, o Kretingos rajonas net gal ir nežinojo, kokia čia bėda laukia gyventojų", – pasakojo J.Petkutė-Marcinkienė.

Tvora nuo žvėrių ir žmonių

Sodų pirmininkė dar vylėsi, kad įvaža ties sodų bendrija bus atvira sodininkų automobiliams, nes moteris turi projekto dokumentus, kurie kaip palikimas liko iš buvusio sodų bendrijos pirmininko. Juose matyti, kad sodų link projektuotojai lyg ir yra numatę įvažą. Tiesa, šio projekto svarstymo su visuomene protokole matyti tik buvusio sodų pirmininko ir jo žmonos parašai.

"Todėl mes tiek ilgai nieko ir nežinojome, kaip čia viskas realiai bus. Visi buvo ramūs ir laukė greitkelio", – istorijos pradžią prisiminė J.Petkutė-Marcinkienė.

Tačiau įmonės "Palangos aplinkkelis", 25 metus vykdysiančios projekto valdymą ir administravimą, vadovas Vitoldas Sapožnikovas sužlugdė ir šias viltis, dienraščiui patvirtindamas, kad rakinamais vartais bus uždaryti absoliučiai visi keliukai į miškus abipus greitkelio.

"Greitkelis yra greitkelis. Nieko pakeisti negalime. Tvoras nuo žvėrių statai, nesinorėtų, kad ir žmonių ten būtų. Juk mašinų greitis bus didelis. Šiems gyventojams išvažiavimas numatytas per Vydmantų sankryžą. Buvo priimtas sprendimas, kad kelias jiems bus ilgesnis", – aiškino V.Sapožnikovas.

Paklausus, kodėl projektuotojai net nesvarstė galimybės įrengti sankryžą šios sodų bendrijos gyventojams, V.Sapožnikovas pareiškė, kad tai yra brangu, o greitkelis tiestas už privačias lėšas.

"O tai ką, padaryti dar vieną sankryžą? Tai juk didžiulė investicija. Niekas neskaičiavo, kokia tai suma", – sakė V.Sapožnikovas.

Įmonės "Palangos aplinkkelis" vadovas aiškino, kad leidimas važiuoti iš šoninių keliukų kasmet nusineštų po vieną gyvybę. Magistraliniu keliu esą važiuos per milijoną žmonių.

"Mes savo iniciatyva daugiau neinvestuosime, o Kelių direkcija sutarties su mumis pakeisti negali. Todėl, kad tai yra sudėtingas procesas, sutartis patvirtinta Vyriausybės. Reikėtų naujo Vyriausybės patvirtinimo. O tai dar niekada nebandyta Lietuvoje daryti", – rėžė V.Sapožnikovas.

Tarpininkauti ėmėsi tik Kretinga

Palangos savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus, per patarėją dienraščiui perdavė, kad nemato reikalo komentuoti situacijos, į kurią pateko "Medvalakio" sodų gyventojai, nes tai esą tik kelininkų reikalas.

O Kretingos rajono administracijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Skruibienė pripažino, kad sodininkai iš tiesų yra nepavydėtinoje padėtyje.

"Šis miško keliukas iš dalies eina per privatų mišką, savivaldybė jokių sprendimų šioje vietoje negali priimti. Visuomenės poreikiams mišką galima būtų paimti, jei sodininkai neturėtų kito išvažiavimo", – tikino D.Skruibienė.

Savivaldybė ėmėsi mediacijos proceso ir mėgino spręsti sodininkų problemą, tarpininkaudama pokalbyje su privataus miško savininkais.

"Prieš akis turiu šios teritorijos schemą. Juk nuo aplinkkelio einant šiuo keliuku sodų link, yra Palangos savivaldybės teritorija, o ten, kur priklauso mūsų rajonui, yra privati žemė. Su mumis aplinkkelio tiesėjai projektą derino tik dėl tos vietos, kur prasideda mūsų rajono žemė. Įvaža juk yra Palangos savivaldybės pusėje", – situaciją paaiškino D.Skruibienė.

Privatininkas diktuoja sąlygas?

Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius vis dėlto ramino sodininkus, kad menka viltis jiems dar yra.

"Kol projektas nėra užbaigtas, mes nieko negalime padaryti. Tačiau darbai baigsis pavasarį, va, tada mes jau turėsime galimybę prašyti ką nors koreguoti. Juk sankryžos įrengimui reikia pinigų. Visi šie klausimai turėjo būti išspręsti dar tuomet, kai projektas buvo derinamas savivaldybėje. Tai jie turėjo parašyti sąlygas, kurių projektuotojai būtų privalėję laikytis", – aiškino P.Tekorius.

P.Tekorius tikino, kad jei projektas būtų vykdomas iš ES pinigų, būtų nesudėtinga parengti projekto pakeitimą ar korekciją.

"O dabar konkursą laimėjo privatininkas ir jis mums gali pasakyti – eikit, jūs, žinote kur. Jis leidžia pinigus tik tam, kas numatyta sutartyje", – pabrėžė P.Tekorius.

Jis pripažino, jog supranta greitkelio tiesėjų motyvus, kad kelyje turi būti ne mažesnis nei 90 km/val. greitis, kuris numatytas projekte, tačiau aiškino – žmonių interesus vis dėlto įmanoma ginti.

"Dabar nėra aišku, kas čia atsakingas, ne aš juk. Išeitų – privatininkas. Man tai viskas aišku, kur čia problema, – laimėjus konkursą, stengiamasi kuo mažiau darbų daryti. Nežinau, ar padės, jei žmonės užblokuos kelią. Reikia ieškoti teisinio būdo, kaip pakeisti situaciją", – pažadėjo P.Tekorius.