Ar mokestis už priverstinį mašinos nutempimą yra reketas ar teisėtas įkainis Kelių eismo taisykles pažeidusio vairuotojo atžvilgiu? Šio rebuso ėmėsi net Konstitucinis Teismas. Paaiškėjo, kad reikalavimas atlyginti už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimą aikštelėse prieštarauja Konstitucijai.

Atriš rankas pažeidėjams?

Aiškindamas, kas yra svarbiau, ar žmogaus nuosavybės neliečiamybė, ar prievolė valstybei sumokėti baudą, Konstitucinis Teismas (KT) pabrėžė, kad niekas neturi teisės kelti sąlygos pirma sumokėti už automobilio saugojimą ir tik tuomet grąžinti mašiną savininkui.

Tačiau policijos sprendimu priverstinai pažeidėjų automobilius į saugojimo aikšteles nutempiantys verslininkai įsitikinę, kad šia nutartimi nuo šiol kelių chuliganams bus atrištos rankos.

Klaipėdoje priverstinio automobilių nutempimo paslaugą teikiančios įmonės "Priekabos" vadovas Petras Sadauskas KT verdiktą vadina niekiniu.

"Šis teismo sprendimas nepanaikino prievolės atsiskaityti už priverstinį mašinos nutempimą. Naujiena tik ta, kad nebus galima piktnaudžiauti ir laikyti automobilio neribotą laiką. Esą negalima laikyti daikto, kol už jo saugojimą nebus atsiskaityta", – aiškino P.Sadauskas.

Sumokėti vis tiek privalo

P.Sadauskas tikino, kad bet kuris girtas prie vairo sulaikytas vairuotojas dabar galės reikalauti atiduoti jam automobilį, net nesumokėjęs už jo nutempimą ir saugojimą.

"Situacija keista. Laikyti automobilio, kol savininkas atsiskaitys, mes negalime, tačiau tame pačiame sprendime aiškinama, kad teisė laikyti automobilį paliekama, tik lyg ir negalime už tai kelti kainos. Išeitų, kad mes žmogų reketuojame, už kiekvieną dieną imdami nustatytą įkainį?" – stebėjosi P.Sadauskas.
KT sprendime išaiškinta, kad jei mašinos savininkas pareiškia nenorįs mokėti iš karto, jis privalo pateikti adekvačią garantiją, kad įsiskolinimas bus sumokėtas vėliau.

"Tačiau kokia ji turi būti, teismas neišaiškino. Aš spėju, kad po šio sprendimo bus dar viena byla, kurioje turės būti išaiškinta, kas yra tas "adekvatus garantas", – spėliojo klaipėdietis.

Užstatas – aukso grynuolis?

Saugojimo aikštelių savininkai įsitikinę, kad šis KT sprendimas gali tik atrišti rankas nusižengti taisyklėms linkusiems asmenims.

Jei matydami piktybišką atsikalbinėjimą susimokėti verslininkai nuspręstų neatiduoti automobilio, nes patyrė nuostolių už jo saugojimą, mašinos savininkas galėtų kreiptis į teismą ir pareikalauti iškelti baudžiamąją bylą už savivaldžiavimą.

"Man kyla klausimas, kaip turėtų atrodyti tas adekvatus garantas, kurį turėtų pateikti tokio automobilio savininkas – gal kitas automobilis, o gal dviejų kilogramų svorio aukso grynuolis?" – piktinosi P.Sadauskas.

Prasižengia ir garbūs asmenys

Saugojimo aikštelės savininkas, išrašęs sąskaitą pažeidėjui, vis tiek lieka negarantuotas, kad jam bus sumokėta, o automobilio prievarta laikyti jau nebebus galima.

"Dauguma girtuoklių tiesiai šviesiai pasako, kad išrašytų jam sąskaitų net nežada mokėti. Turime krūvas neapmokėtų vekselių. Jais galime sienas nuklijuoti, ir niekas mums negarantuos, kad už automobilių laikymą bus atsiskaityta", – aiškino P.Sadauskas.

Tačiau kelių automobilių saugojimo aikštelių savininkas pripažino, kad dauguma tvarkingų vairuotojų randa būdų, kaip kuo greičiau atsiimti savo mašinas.

"Buvo uostamiestyje žinomų žmonių, net miesto garbės piliečių, kuriems, na, nutiko nemalonumas. Dėl vienokių ar kitokių pažeidimų mašina buvo nutempta. Žmonės per dvi ar tris dienas susitvarkė, sumokėjo už saugojimą ir nutempimą bei pasiėmė savo automobilius", – apie smulkias žinomų žmonių nuodėmes kalbėjo vyras.

Latviams pavydi tvarkos

Klaipėdietis pastebėjo, kad Latvijoje galiojanti tvarka yra kur kas griežtesnė transporto priemonių savininkų atžvilgiu.

"Jei padarei eismo įvykį būdamas girtas, nelauk jokių išlygų. Kol nebus atsiskaityta už padarytą nusižengimą, automobilis jo savininkui nėra atiduodamas, net jei jam negresia mašinos konfiskacija. Jei girtuokliui kažkas kitas patikėjo savo automobilį, jis vis tiek neatiduodamas. Mašina parduodama ir iš gautų lėšų padengiama bauda ar padaryta žala. Nes Latvijoje visuomenės interesas yra aukščiau už girtuoklio interesą. O pas mus Konstitucinis Teismas išaiškino, kad girtuoklio interesas yra aukščiau visuomenės intereso", – tikino klaipėdietis.

Trūnija arti 200 mašinų

P.Sadauskas prisipažino, kad jo aikštelėse yra keli šimtai automobilių, atgabentų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Ne vienerius metus mašinų priverstinio nutempimo ir saugojimo paslaugą policijos užsakymu teikiantis P.Sadauskas svarstė, ar neteks jam pasitraukti iš šio biznio.

"Pavasarį bus paskelbtas naujas konkursas šiai paslaugai, nežinau, ar aš dalyvausiu jame. Laimei, kad ši paslauga tesudaro apie 20–30 proc. mano veiklos uždarbio.

Klaipėdoje Kelių eismo taisyklėms nusižengęs vairuotojas už priverstinį mašinos nutempimą turi pakloti 200 litų be PVM. Pasak P.Sadausko, tai mažiausia kaina Lietuvoje.

Už daiktinių įrodymų policijos byloje saugojimą nustatyta 100 litų kaina už mašinos nuvežimą į aikštelę, esančią Klaipėdoje. Klaipėdos rajone nustatyta 150 litų suma be PVM.

"Kad ši problema mūsų šalyje vis dar yra neišspręsta, byloja tai, jog vien Klaipėdoje yra tokių mašinų, kurios mūsų aikštelėje rūdija 10 metų. O iš viso dūlija 170–180 automobilių, kurių niekam nereikia", – skaičiavo P.Sadauskas.

Kritikuoti sprendimo nevalia

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas dūsavo, jog KT sprendimo kritikuoti nevalia ir teks jo laikytis, nors pripažino, kad Seimo nariams teks sukti galvas, kaip įvesti tvarką keliuose.
"Kelių eismo taisyklių pažeidėjų automobiliai buvo prievarta nuvežami dėl įvairiausių pažeidimų. Dabar gi mašinos bus nutempiamos tik tuomet, kai kels pavojų kitiems, trukdys eismui, vadinasi, tik būtiniausiais atvejais", – prognozavo politikas.

J.Sabatauskas aiškino, kad aikštelėse surūdijimui lieka tos mašinos, kurių vertė yra mažesnė už paskirtą baudą. Tačiau laikomi ir tokie automobiliai, kurie saugomi kaip įrodymai baudžiamosiose bylose.

Kaip teks priversti pažeidėjus mokėti baudas ir padengti jų padarytus nuostolius?

"Reikės sukti galvą, kokiu būdu priversti žmogų susimąstyti, kad prievolė visuomenei yra pirmoje vietoje. Žinoma, tai priklauso nuo mąstymo. Tačiau per tuos metus, kiek dirbu Seime, nesu matęs nė vieno pasiūlymo mažinti baudas už nusižengimus", – prisipažino J.Sabatauskas.

Bauda iš Briuselio – 150 litų

Įvairių teisės aktų autoriai siūlydavo didinti baudas net tais atvejais, kai pažeidimų skaičiai smarkiai mažėdavo.

"Man pačiam yra tekę susidurti su baudų sistema Belgijoje. Teko išvykti traukiniu į Angliją, o mano automobilis liko Briuselyje, kurį vairavo kitas žmogus. Po kurio laiko gavau baudos kvitą už nesumokėtą automobilio stovėjimą. Visa suma tesiekė 150 litų", – prisipažino J.Sabatauskas.

Seimo narys svarstė, kad politikams teks apsispręsti, ar kokiais nors kitais būdais griežtinti kelių chuliganų atsakomybę.

"Tikslas nėra tas, kad tik būtų sugriežtinta atsakomybė ar padidintos baudos. Tikslas yra pasiekti tokios tvarkos, kad žmogus nebedarytų pažeidimų. Po Konstitucinio Teismo sprendimo politikams lieka dar erdvės apmąstymams", – tvirtino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.