Milijonai litų skiriami pakrantėms tvarkyti nueina veltui, nes institucijos niekaip negali pažaboti keturračiais motociklais pajūrį draskančių chuliganų.

Bijo nelaimės

Artėjant sezonui ir vėl susirūpinta, kaip reikės kovoti su pajūrio kopas bei paplūdimį ardančiais motociklininkais. Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje susirinkę įvairių institucijų atstovai diskutavo, kokių priemonių reikėtų imtis prieš juos.

Apskrities viršininko pavaduotojas Artūras Šulcas paminėjo ne tik keturračius chuliganus, bet ir bendros tvarkos nebuvimą pajūryje. „Po žiemos dviračių takas, einantis pajūriu, šiukšlinas. Juo važinėja ne tik automobiliai, bet ir visureigiai“, – tvirtino politikas. Jis pastebėjo, jog pranešus policijai apie pažeidėjus, į Karklę važiuojama ne iš Klaipėdos ar Girulių, bet ir Gargždų, nes ši teritorija priklauso rajonui. „Koks tuomet gali būti operatyvumas?“ – klausė A.Šulcas.

Keturračiai ir panašios transporto priemonės neregistruotos, jų neina atpažinti ar bent užsirašyti numerių, o pagauti irgi mažai šansų. „Galingą keturratį ar sniego motociklą gali vairuoti net nepilnamečiai. Jais važinėjama dėl pramogos. Dažnai vairuotojai būna neblaivūs, po pajūrį laksto dideliu greičiu. O jeigu pervažiuos kokį nors smėlyje žaidžiantį vaiką?“ – nerimavo apskrities viršininkas Arūnas Burkšas.

Registruojami kaip traktoriai

Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius tvirtino, jog tokia pati problema yra ir Minijos ichtiologiniame parke. „Mes bandome daryti reidus su policijos bei muitinės pareigūnais, bet jie duoda mažai naudos. Visų pirma dėl to, kad jų neįmanoma pagauti“, – teigė parko direktorius.

Jis siūlė registruoti keturračius motociklus, tuomet pažeidėjus bus lengviau nubausti. Taip pat šias transporto priemones stabdyti keliuose ir reikalauti registracijos dokumentų.

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Vytautas Kazlauskas teigė, jog keturračiai motociklai privalo būti registruoti. Jie registruojami kaip žemės ūkio transporto priemonės.

Policija taip pat turi keturračių motociklų, bet, pasak pareigūno, vaikytis chuliganus pavojinga. „Vaikymasis – ne išeitis. Nemanau, kad pajūryje važinėja iš toli atvažiavę žmonės. Tai vietiniai. Todėl reikia nustatyti, kas pajūryje turi keturračius, ir kalbėtis su jais“, – mano V.Kazlauskas.

Dėl policijos greito reagavimo viršininko pavaduotojas problemos nematė. „Kadangi dabar jungiama per bendrą pagalbos telefoną, kartais gali kviesti Gargždų policininkus, bet mes niekada neatsisakome nuvažiuoti į įvykio vietą, net jei tai ne mūsų teritorija“, – teigė pareigūnas.

Reikia skirti vietą

Vis dėlto pripažinta – jeigu žmonės gali nusipirkti keturračius, reikia jiems ir vietos važinėti. „Keturračius galima priskirti prie krosinių motociklų ar lenktyninių automobilių. Visiems suprantama, kad tokioms transporto priemonėms yra atskiros vietos važinėti, specialios trasos. Todėl ir keturračių savininkams reikėtų nurodyti vietas, kur tai galima daryti. Tam tiktų, pavyzdžiui, karjerai prie Gargždų“, – problemos sprendimą bandė pasiūlyti D.Nicius.

Apskrities viršininkas pastebėjo, jog ne tik keturračiams reikia skirti specialią vietą. „Turime numatyti, kur žmonėms aktyviai leisti laisvalaikį, kad jie nekeltų pavojaus kitiems. Reikia tam tikros vietos pajūryje jėgos aitvarams, vandens motociklams, privažiavimo vietos, kur juos nuleisti. Kitu atveju žmonės tai vis tiek darys ir kels grėsmę kitiems“, – mano A.Burkšas.

Nors pasiūlymų buvo nemažai, vis dėlto konkrečių veiksmų nesiimta. Nuspręsta kreiptis į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, kad būtų atkreiptas dėmesys į aktualią problemą.