Atsisveikinimas su Lietuva

Lygiai prieš savaitę K.Sarsanija dar lankėsi Klaipėdoje, užsuko į Palangą. Kalbėta, kad jis derino detales, kaip nuo kitų metų dirbs su į A lygą taikančiu "Palangos" klubu.

Tačiau šis apsilankymas treneriui tapo savotišku atsisveikinimu su Lietuva. Nors išvažiuodamas jis ketino vėl netrukus sugrįžti.

Šis pažadas taip ir liks neįgyvendintas. Šiandien K.Sarsanija amžinojo poilsio atguls Rakitkų kapinėse Maskvoje.

K.Sarsanija jau viešėdamas Lietuvoje pasijuto prastai. Sutino ir pamėlo koja, o jokie savarankiški bandymai sumažinti tinimą nepadėjo.

Grįžęs į Maskvą jis dar kentėjo kelias dienas, o praeitą ketvirtadienį buvo paguldytas į ligoninę, kur jam pasidarė dar blogiau.

Pasak futbolo agento Romano Oreščiuko, kuris bendravo su trenerio sūnumi Denisu Sarsanija, praėjusį penktadienį jo tėvo būklė dar labiau pablogėjo, šeštadienį jį ištiko koma ir K.Sarsanija "po kelių valandų, taip ir neatgavęs sąmonės, mirė ant sūnaus rankų".

Neoficialiai, mirtį galėjo sukelti atitrūkęs kraujo krešulys, užkimšęs kraujagyslę.

Fanatiškai atsidavęs darbui

K.Sarsanijos pažintis su Lietuva truko daugiau nei 20 metų.

2013-aisiais tapęs "Atlanto" treneriu, dienraščio sporto žurnalistui Česlovui Kavarzai jis pasakojo, kad Lietuvoje pirmą kartą apsilankęs 1996-aisiais.

"Nežinau kaip, bet mano telefono numerį sužinojo Šiaulių futbolo klubo atstovai, tąkart pakvietę mane į jūsų valstybę. Po kelionės į Lietuvą Irmantą Stumbrį "įtaisiau" į Sankt Peterburgo "Zenitą", klaipėdietį Rimantą Žvingilą – į Belgijos komandą, į kitas ekipas – Nerijų Barasą, Tomą Žiuką, Valdą Trakį. Beveik visus tuomet Šiauliuose žaidusius futbolininkus pavyko įsiūlyti užsienio klubams", – prieš ketverius su puse metų dienraščiui pasakojo K.Sarsanija.

Ir tai buvo tik pradžia. Vėliau per K.Sarsanijos turimas pažintis išbandyti savo jėgas Europos ir Rusijos klubuose galimybę gavo Edvinas Gertmonas, Marius Adamonis, Andrejus Paniukovas, Donatas Kazlauskas, Dovydas Virkšas ir kiti.

Su K.Sarsanijos atėjimu į Klaipėdą prasidėjo "Atlanto" atgimimas, jam vadovaujant klubas ketverius metus buvo šalies čempionatų prizininkas, žaidė Europos futbolo lygoje.

Būtent todėl trenerio netektis sukrėtė ne tik sporto bendruomenę, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, sujaudintas trenerio mirties, savo feisbuko paskyroje įrašė:

"Didžiulė ir skaudi netektis ne tik futbolo klubui "Atlantas", bet ir, neabejotinai, visai Klaipėdos bei Lietuvos futbolo bendruomenei. Nuoširdi užuojauta artimiesiems ir šį puikų trenerį bei nuostabų ir paprastą žmogų pažinojusiems. Jo nuoširdi ir kilni tarnystė Klaipėdos ir visos Lietuvos futbolo labui – geriausias paminklas ir prisiminimas apie šią garbią ir iškilią asmenybę. Tikrai niekada nepamiršime, visada prisiminsime ir ne tik dėl įtikinamų bei įspūdingų pasiekimų, bet pirmiausia dėl fanatiško viso savęs atidavimo futbolui bei jo talentų ugdymui."

Buvusiems kolegoms – šokas

Pasak ilgamečio "Atlanto" trenerio ir dabartinio klubo vadovo Vacio Lekevičiaus, jis nė pagalvoti negalėjo, kad nutiks tokia nelaimė.

Jis daug šansų suteikė jauniems žaidėjams. Jis turėjo savo viziją, buvo futbolo žmogus.

"Apie Konstantiną galėčiau pasakyti tik geriausius žodžius, man pačiam teko daug stengtis, kad jį prikalbinčiau atvažiuoti dirbti į Klaipėdą. Ketverius su puse metų artimai bendravome sporto klausimais, nors nebuvome šeimos draugai. Jo indėlis "Atlantui" labai didelis. Kartu su juo bandėme į komandą pritraukti jaunuosius Lietuvos futbolo talentus. Jis daug šansų suteikė jauniems žaidėjams. Jis turėjo savo viziją, buvo futbolo žmogus", – pasakojo V.Lekevičius.

Anot V.Lekevičiaus, K.Sarsanijai atvykus į uostamiestį, pradžioje galvota, kad šis stiprins komandą kviesdamas užsieniečius, tačiau treneris rėmėsi lietuvių žaidėjais.

Pačioje Rusijoje K.Sarsanija labiau žinomas ne kaip treneris, o kaip futbolo specialistas, apžvalgininkas, sporto agentas. Todėl jo netektis skaudi daugeliui šios sporto šakos atstovų.

Aistruoliai nespėjo padėkoti

Dėl K.Sarsanijos netekties susikrimtę ir "Atlanto" aistruoliai, šio futbolo klubo entuziastai, kurie nepraleidžia nė vienų savo mylimos komandos varžybų, o į "Atlanto" rungtynes svetur keliauja kartu, suprantama, savo lėšomis.

Tokį atsidavimą K.Sarsanija labai vertino ir su Klaipėdos futbolo aistruoliais palaikė nuoširdžiai draugiškus santykius. Nors pirmasis susitikimas su jais ir buvo keistokas.

"Mes esame tokia bendraminčių kompanija, kuriuos vienija futbolas. Kai tik atvyko į Klaipėdą dirbti K.Sarsanija, tuo metu prasidėjo susidūrimai Kijeve, Maidane. Kadangi mes Ukrainoje turime daug draugų, per pirmąsias futbolo sezono varžybas tribūnose išskleidėme milžinišką plakatą, kuriame buvo užrašyta: "Ukraina, mes su tavimi!" Kaip vėliau sužinojome, K.Sarsaniją ištiko savotiškas šokas", – prisiminė viešumo nepanoręs "Atlanto" gerbėjų klubo "Vakarų frontas" narys.

V.Lekevičius nuramino naująjį trenerį iš Rusijos, kad ši akcija jokiu būdu nenukreipta prieš jį. Jam paaiškino, kad šie jaunuoliai turi draugų ukrainiečių ir taip išreiškė jiems palaikymą.

"Po šių varžybų jis priėjo prie mūsų ir padovanojo futbolo kamuolį. Po kiekvienų varžybų mielai su mumis bendraudavo. Jis labai vertino mūsų entuziazmą, juk į varžybas ne Klaipėdoje paskui komandą mes važiuodavome už savo pinigus. Treneris, puikiai tai žinodamas, labai brangino mūsų pasiaukojimą. Todėl visada po varžybų mums padėkodavo, parodydamas, kad mes visi esame vienas kumštis – komanda ir sirgaliai. Labai gaila, kad nespėjome su juo susitikti ir padėkoti už jo indėlį klubui", – sakė klaipėdietis, taip pat sukrėstas gerbiamo trenerio netekties.

Garsėjo pakantumu ir tolerancija

K.Sarsanija ne tik buvo mylimas lietuvių, bet ir pats jautė simpatijas Lietuvai. O lygindamas lietuvius su rusais teigė, kad lietuvaičiai labiau disciplinuoti, ramesni.

"Lietuviai į viską reaguoja lėčiau ir ramiau nei mano tautiečiai. Tačiau to nepasakyčiau apie lietuvius futbolininkus. Jie turi charakterį, pasiryžę kautis. Daugelis šiuolaikinių rusų to nebeturi. Anksčiau tuo garsėjusi Rusijos tauta savotiškai išsigimė. Turiu gyvenime taisyklę: jei atvažiuoji į kitą šalį, niekada nebandyk jos lyginti su savo valstybe. Čia – taip, čia – kitaip. Atvykai į tą šalį, tai gerbk to krašto įstatymus, tradicijas", – taip prieš pusketvirtų metų dienraščiui kalbėjo K.Sarsanija, tada dar tik tapęs "Atlanto" treneriu.

Bendrauti su žaidėjais jam nebuvo jokių problemų, K.Sarsanija lengvai kalbėjo anglų ir prancūzų kalbomis, galėjo susikalbėti itališkai ir olandiškai.

Jį pažinojusieji teigė, kad K.Sarsanija buvo linksmas, atviras, komunikabilus. Laikėsi nuomonės, kad žmonėmis reikia pasitikėti.

"Kiekviename mūsų reikia įžvelgti gerų bruožų. Manau, kad žmogus turi teisę klysti. Tačiau vieną kartą. Net pirmą kartą prasižengusiems futbolininkams atleidžiu. Bet neatleidžiu išdavystės", – interviu "Klaipėdai" 2013-aisiais sakė K.Sarsanija.

Treneris bus palaidotas šiandien Maskvoje. Jo laidotuvėse turėtų dalyvauti ir klaipėdiečiai – vienas "Atlanto" trenerių R.Žvingilas ir futbolo agentas Paulius Paknys.

K.Sarsanijos vizitinė kortelė

1968 m. birželio 11 d. gimė Maskvoje, gydytojos ir sporto medicinos srities profesoriaus šeimoje.

1985–1988 m. Maskvos "Dinamo", "Krasnaja Presnia" komandų žaidėjas.

1988 m. Voronežo "Fakelo" žaidėjas.

1989 m. Ordžonikidzės "Spartako" žaidėjas.

1989–1990 m. Maskvos "Asmaralo" žaidėjas.

1991–1993 m. žaidė Prancūzijoje.

2005 m. Maskvos "Sportakademklubo" direktorius.

2006, 2007–2008 m. "Sportakademklubo" vyr. treneris.

2006–2009 m. Sankt Peterburgo "Zenito" sporto direktorius.

2009 m. Maskvos srities "Chimki" treneris.

2010 m. Maskvos "Dinamo", Rusijos futbolo federacijos sporto direktorius.

2010–2012 m. Voronežo "Fakelo" vyr. treneris.

2013–2017 m. Klaipėdos "Atlanto" vyr. treneris.

Nuo 2017 m. Sankt Peterburgo futbolo klubo "Zenitas" direktorius.

Mirė 2017 m. spalio 7 d. Maskvoje.