Garbaus amžiaus klaipėdietis daugiau nei 20 metų pragyveno, naudodamasis pasu, kuriame neteisingai nurodyta jo gimimo data. Nors klaida pastebėta prieš du dešimtmečius, ji ištaisyta tik dabar. Keičiant datą dokumente, žmogus neišvengė grėsmingų akibrokštų – gydytojas negalėjo išrašyti vaistų, be kurių vyras negali išgyventi nė dienos.

"Pensijai įtakos neturės"

74 metų Vytautas Vekteris pasakojo, kad klaida jo pase įsivėlė, kai sovietiniai pasai buvo keičiami lietuviškais.

Būtent tada nežinia dėl kokios priežasties vyro dokumente buvo įrašyta neteisinga gimimo data.

Klaipėdietis gimęs 1941 metų lapkričio 12 dieną. Ši data nurodyta visuose jo dokumentuose: gimimo liudijime, darbo knygelėje, neįgaliojo pažymėjime, tačiau pase kažkodėl įrašyta gruodžio 12-oji.

"Paprasčiausiai buvo suklysta dėl vieno mėnesio. Parašytas ne 11, o 12 mėnuo", – teigė vyras.

Klaipėdietis pasakojo, kad iš karto pastebėjo klaidą pase, perspėjo atsakingą darbuotoją ir prašė ištaisyti. Tada ši pasakė, kad moteris, kuri tvarkė dokumentus nebedirba, o pati nieko netaisys.

"Dar pridūrė, kad tokia klaida nieko nereiškia, kas čia tokio – vienas mėnuo pirmyn ar atgal. Problemų tai nesudarys. Pensijai įtakos neturės. Sakė, kad galėsiu išsitaisyti klaidą, kai keisiu dokumentą, pasibaigus galiojimui", – pasakojo vyras.

Neištaisė ir antrą kartą

Klaipėdiečio paso, kuriame įsivėlė klaida, galiojimas baigėsi prieš beveik trejus metus, 2013-aisiais.

V.Vekteris nuėjo pasikeisti dokumento. Vyras vylėsi, kad bus ištaisyta ir ta nelemta klaida. Tačiau, pasak klaipėdiečio, darbuotoja ir šį kartą to nepadarė.

"Pasakė, kad nieko nežino, ir tiek. Rodžiau ir kitus dokumentus, kur buvo teisinga data. Ji tik pavartė, pavartė ir nieko nepadarė. Taip ir pragyvenau daugiau nei 20 metų su klaida pase. Žinoma, kad dėl to pikta. Juk niekas nenorėjo klaidos ištaisyti, nors prašiau", – piktinosi vyras.

Praėjusių metų pabaigoje klaipėdietis nusprendė padaryti viską, kad jo asmens dokumente nebeliktų klaidos.

Kadangi vyras yra neįgalus, turi vadinamąją pirmąją neįgalumo grupę, Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus darbuotojai atvyko pas jį į namus.

"Paskambinau, nupasakojau situaciją, pasakiau, kad noriu, jog būtų ištaisyta klaida. Patikino, kad atvažiuos. Paprašė atšviesti pasą, gimimo liudijimą, neįgaliojo pažymėjimą", – pasakojo vyras.

Pasak V.Vekterio, atvažiavusios darbuotojos dar paprašė parašyti prašymą, kad būtų pakeista jo gimimo data. Vyras neslėpė, kad tai jį supykdė.

"Kodėl aš turiu rašyti prašymą, jei tai tos pačios įstaigos klaidos? Paaiškino, kad tokia tvarka. Parašiau tą prašymą, jos paėmė pastarąjį, dokumentus ir išvažiavo", – pasakojo klaipėdietis.

Dingo iš duomenų bazės

Pasak vyro, po kelių dienų paskambinusi darbuotoja pasakė, jog kitą savaitę atvažiuos, tačiau neatvyko. V.Vekteris tvirtino, kad nesulaukė ir skambučio, nors visą dieną būna namuose.

"Žmona nuėjo pas gydytoją, kad man išrašytų receptą kompensuojamiems vaistams – insulinui. Be jo negaliu gyventi nė dienos. Gydytoja pasakė, kad negali išrašyti recepto, nes duomenų bazėje neberodo mano duomenų. Manęs sistemoje iš viso nebuvo", – tvirtino klaipėdietis.

Po šio įvykio vyras vėl paskambino į Migracijos skyrių.

"Klausiau, kas čia vyksta, kodėl neatvyko, kaip žadėjo. Darbuotoja tvirtino, kad man skambino, bet neprisiskambino. Keista, nes aš visada būnu namuose. Esu pirmos grupės invalidas. Sunkiai vaikštau. Be to, telefonas rodo numerius, kurie skambino, o tokių nebuvo. Jei būtų skambinę, tikrai būčiau matęs", – keistu nutikimu stebėjosi klaipėdietis.

V.Vekteris pasakojo, kad po skambučio pas jį vėl apsilankė dvi Migracijos skyriaus darbuotojos. Paprašė, kad vyras vėl parašytų prašymą, nuskenavo pirštų atspaudus, nufotografavo.

"Klausiau, kada bus pasas, o jos tiksliai negalėjo pasakyti. Paprašė palaukti. Aiškino, kad dokumentas gaminamas Vilniuje. Man paso skubiai reikėjo. Juk baigėsi vaistai, nuo kurių priklauso mano gyvybė", – nuosekliai pasakojo vyras.

Pakeitė ir asmens kodą

Vyrui keista pasirodė tai, kad kitą dieną darbuotojos vis dėlto atvežė pasą.

Taip pat buvo pateiktas sąrašas, kur reikia kreiptis, pasikeitus asmens kodui. Tarp šių įstaigų – "Sodra", gydymo įstaiga, bankas.

"Mėnesį pralaukiau to paso. Procedūros prasidėjo lapkričio 4, o pasą gavau gruodžio 8 dieną, o dar sąrašą pateikė, kur turiu nueiti tvarkyti kitų dokumentų. Pikta, kai dėl svetimos klaidos turiu tiek vargti. Juk sunkiai vaikštau", – dėstė vyras.

V.Vekteris tvirtino, kad duomenis "Sodroje" pavyko susitvarkyti telefonu, tačiau reikėjo nuvykti į gydymo įstaigą ir banką.

Vyras piktinosi, kad nesulaukė atsakymo, kodėl gydytoja nematė jo duomenų, kodėl šie buvo ištrinti, dar negavus naujo dokumento.

"Daug metų dirbau laivyne. Turėjau du pasus. Vienas jų – užsienio. Dokumentus reikėjo taip pat keisti. Jei tuo metu taip būtų dirbęs Migracijos skyrius, tai eilės būtų susidariusios nuo Klaipėdos iki Maskvos", – svarstė V.Vekteris.

Mėnuo – įprastas terminas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Pasų poskyrio vedėja Rasa Piktūrnienė prisiminė V.Vekterio atvejį.

"Šiam žmogui viskas buvo padaryta labai operatyviai, kiek sugebėjome. Niekada neužlaikome dokumentų. Nėra jokio tikslo užlaikyti", – pabrėžė vedėja.

R.Piktūrnienė atkreipė dėmesį, kad pas neįgaliuosius poskyrio darbuotojai važiuoja kartą per savaitę: "Gal todėl žmogui pasirodė, kad ilgai viskas trunka", – svarstė vedėja.

Pasak R.Piktūrnienės, mėnuo dokumentų pagaminimui – įprastas terminas. O kai keičiami dar ir asmens duomenys, procedūros užtrunka ilgiau.

Pirmiausia asmens duomenis norintis pakeisti žmogus turi parašyti prašymą. Pridėti Civilinės metrikacijos poskyrio išduotus dokumentus, kurie įrodytų, kad jo iš tikro būtent toks vardas, pavardė ar gimimo data.

Pateikti reikia ir gimimo, vardo, pavardės keitimo, santuokos liudijimus.

"Prašymą su dokumentais mes siunčiame Gyventojų registrui. Jei viskas gerai, jo darbuotojai pataiso duomenis per keletą dienų. Tada žmogus gali kreiptis dėl naujo dokumento išdavimo", – aiškino vedėja.

Klaidų privelia patys

Pasak R.Piktūrnienės, V.Vekterio atveju taip ir buvo padaryta. Pirmiausia darbuotojos atvažiavo ir paėmė prašymą su dokumentais, kurie buvo išsiųsti į Gyventojų registrą.

Sulaukę žinių iš pastarojo, vyko antrą kartą. Tada žmogus rašė prašymą naujam dokumentui gauti, buvo nufotografuotas, atliktos kitos procedūros.

R.Piktūrnienė negalėjo pasakyti, kodėl gydymo įstaiga ėmė nematyti V.Vekterio duomenų.

"Nežinau, kokiomis duomenų bazėmis naudojasi gydytojai. Tad nieko komentuoti negaliu. Gyventojų registro bazėje, kuria naudojamės mes, įvedus senąjį žmogaus asmens kodą nurodo, kad šie duomenys buvo pakeisti ir pateikia naują kodą", – komentavo vedėja.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad žmogui išdavus dokumentą, kuriame nauji asmens duomenys, pateikiama ir tai patvirtinanti pažyma.

Su ja pasikeisti duomenis galima bet kurioje įstaigoje.

Pasak R.Piktūrnienės, iš tiesų pasitaiko atvejų, kai žmonės ateina pakeisti asmens duomenų pase ar asmens tapatybės kortelėje, nes šie klaidingi.

Dažniausiai kreipiasi vyresnio amžiaus žmonės, kai jau reikia išeiti į pensiją arba susitvarkyti dokumentus palikimui.

"Tada staiga žmogus, kuris tuo dokumentu naudojosi 20–30 metų, skuba ištaisyti klaidą, ieško galų ir kaltina visus, išskyrus save. Nors dažnai žmonės patys privelia klaidų pateikdami savo duomenis", – tvirtino vedėja.

Neteisingos ir pavardės

R.Piktūrnienė atkreipė dėmesį, kad klaidų žmogaus asmens duomenyse būna pačių įvairiausių. Pasitaiko, kad nurodoma klaidinga gimimo data, būna viena kita raidė pakeista ir varde ar pavardėje.

"Visokių situacijų būna. Kiekvienas atvejis labai individualus. Sudėtingiau būna, kai klaida taisoma vyro pavardėje. Tada dokumentus turi keisti ir žmona", – tvirtino vedėja.

Išsiaiškinti, kodėl prieš daugiau nei 20 metų buvo įveltos klaidos žmonių pasuose, dabar faktiškai neįmanoma.

"Ant visų pašymų žmogus pats pasirašo, kad pateikti duomenys tikslūs. Klaidos asmens dokumentuose atsiranda, kai jis suklysta rašydamas, nepatikrina duomenų. Dabar turime kompiuterizuotą bazę. Klaidas patys pamatome. O 1992–1993 metais pasai iš tarybinių į lietuviškus buvo keičiami masiškai. Kaip žmogus užpildydavo, taip ir būdavo įrašoma. Patikrinti nebūdavo galimybių", – prisiminė vedėja.