Klaipėda, palyginti su kitomis šalies savivaldybėmis, yra toliausiai nuo Baltarusijoje veikiančios Astravo elektrinės.

Vis dėlto ir uostamiestyje retkarčiais imituojami veiksmai, ką reikėtų daryti, jei įvyktų avarija.

Tiesa, kalio jodido tablečių klaipėdiečiams, kaip Vilniaus ar aplinkinių rajonų gyventojams, pasirodo, niekas nedalijo ir nedalys. Klaipėda yra tolimojoje zonoje, čia tų tablečių esą tiesiog nereikia.

Atsitikus nelaimei, Klaipėdoje pirmiausia skubiai turėtų būti aktyvuotas Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, sušaukta Savivaldybės gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija, taip pat – Kolektyvinės apsaugos organizavimo grupė.

Klaipėdiečiai, kaip ir visi gyventojai, apie padėtį turėtų būti nuolat informuojami telefonais, per radiją, televiziją.

Klaipėdos gyventojai nebūtų evakuojami, jei kiltų pavojus, jie turėtų saugotis namuose, sekti viešai skelbiamą informaciją ir ja vadovautis.

Mieste yra parengti kolektyvinės apsaugos statiniai, pažymėti specialiais ženklais.

Klaipėdos savivaldybė yra numačiusi aštuonis tokius kolektyvinės apsaugos statinius – mokyklas, gimnazijas, progimnazijas, kuriose galėtų priimti virš 18 tūkst. žmonių iš kitų savivaldybių.

„Pas mus kol kas neplanuojama vežti evakuotų žmonių, jie bus gabenami į artimesnes savivaldybes. Kam tada tie kolektyvinės apsaugos statiniai skirti? Na, gali atsitikti nebūtinai tik avarija Astravo elektrinėje, bet ir kokia nors kita didelė nelaimė. Šie statiniai numatyti, jei žmonės būtų priversti palikti savo namus, sugriūtų jų būstas ar panašiai. Reikia turėti tokią vietą, kur galėtume juos laikinai apgyvendinti“, – paaiškino M.Poimanskis.

Klaipėdos miesto savivaldybė pernai nupirko 300 žygio lovų ir 300 miegmaišių, kurie saugomi P.Mašioto gimnazijoje. Šis pirkinys atsiėjo apie 20 tūkst. eurų.

Šiemet nupirktas analogiškas komplektas, kuris kainavo jau 24,5 tūkst. eurų.