Esą tokio stiprumo vėtros uostamiestyje – itin dažnos ir žmonėms pavojaus anaiptol nekelia. Lietuvos meteorologų spėjimu, Rusijos sostinėje audra veikiausiai buvo kur kas stipresnė, nei skelbiama.

Klaipėdiečiai, pratę prie nuolatinių vėtrų pajūryje, labai nustebo, kad pro Maskvą praūžęs "tik" 22 m/s vėjas buvo toks pražūtingas.

Pradžioje jis įvardytas net uraganu. Vadinasi, tokių "uraganų" Klaipėdoje per metus būna net po keliasdešimt, juokavo miestiečiai. Tačiau apie žuvusius asmenis tokių audrų metu pas mus nėra tekę girdėti.

"Maskvoje buvo labai šilta – 26 laipsniai, turbūt formavosi galingi kamuoliniai debesys maždaug 15 km aukštyje, kur temperatūra siekia apie 30 laipsnių žemiau nulio. Ir išėjo toks buldozerio efektas, formavosi galingi vėjo gūsiai. Tai buvo škvalinis vėjas, pas mus irgi tokių audrų pasitaiko. Tiesa, galimas dalykas, kad vėjo greitis buvo tikrai didesnis nei fiksuotas 22 m/s", – dėstė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių grupės budinti sinoptikė Elvyra Latvėnaitė.

Anot sinoptikės, škvalinis vėjas tuo ir skiriasi nuo gradientinio, nes jis būna lokalus, praūžia siaura juosta ir pridaro daug nuostolių.

Užvakarykštis Maskvai smogęs škvalas buvo pražūtingiausias per visą tokių duomenų rinkimo laikotarpį. Teigiama, kad per audrą žuvo 13 žmonių, dar dešimtys buvo sužeisti, išvartyta šimtai medžių.

"Pas mus Klaipėdoje 22 m/s ir stipresni vėjai nuolat siaučia rudenį, žiemą ir net vasarą. Pavyzdžiui, šiandien taip pat pūs 15 m/s vėjas, jo gūsiai sieks gal net 18–20 m/s. Uraganiniu mes vadiname stipresnį nei 28 m/s vėją. Jis traktuojamas kaip stichinis reiškinys. O jei jis būna stipresnis nei 33 m/s – tai jau katastrofinis reiškinys. Tokie yra Lietuvoje patvirtinti kriterijai, kiekviena valstybė turi savus. Žemyninėje dalyje jie gali būti kitokie", – teigė E.Latvėnaitė.