Rajoninių savivaldybių užgožti pasijutę Lietuvos didmiesčiai nusprendė įkurti savo sąjungą. Jai pirmoji vadovaus Klaipėda.

Daugelis šalies savivaldybių priklauso Lietuvos savivaldybių asociacijai. Ne išimtis – ir Klaipėda, kuri yra šios asociacijos narė ir per metus sumoka apie 100 tūkst. litų dydžio nario mokestį.

„Tačiau didžiųjų miestų savivaldybės tame būryje ištirpsta, o jų problematika labai specifinė. Ne paslaptis, jog visi Lietuvos įstatymai, kurie susiję su savivalda, yra kuriami rajono savivaldybėms, o didmiesčiai lieka pamiršti“, – argumentus, kodėl nuspręsta kurti Didžiųjų šalies miestų sąjungą, dėstė Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Susirinkę didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus atstovai sutarė, jog formalios asociacijos nekurs. Pirmiausia, tai ilgokai užtruktų, be to, reikėtų mokėti nario mokesčius.

„Dirbsime neformaliai, tiesiog kiekvienoje savivaldybėje bus paskirtas koordinatorius. Norime, kad didžiųjų šalies savivaldybių balsas būtų girdimas ir jis būtų vieningas. Tikrai didelis skirtumas, jei raštą į Vyriausybę pasirašo tik Klaipėda arba prisideda ir kiti didieji miestai. Svoris kitoks“, – aiškino A.Šulcas.

Savivaldybių atstovai taip pat sutarė, jog nebus renkamas joks lyderis. Nuspręsta, jog savivaldybės, kurios pirmininkaus naujai sąjungai, keisis kas ketvirtį.

Burtai lėmė, jog pirmoji sąjungai vadovaus Klaipėda. Jos pirmininkavimas tęsis iki rugsėjo, kai uostamiestyje bus surengta konferencija, kurioje analizuojamos didmiesčiams svarbios problemos.

„Jei pamatysime, kad sąjunga yra neveiksminga, tai išsiskirstysime ir tiek. Tačiau tikiu, jog dirbsime veiksmingai. Tikėtina, kad didieji miestai pradės kalbėti vienu balsu“, – vylėsi A.Šulcas.