Vyriausybė tesi pažadus atsilyginti Klaipėdai už tai, kad jos teritorijoje bus statomas pavojingas objektas – suskystintųjų gamtinių dujų terminalas.

Vienas iš derybų tarp uostamiesčio valdžios ir Vyriausybės objektų buvo Klaipėdos uosto pinigai. Suderėta, kad dalis jo pelno būtų skiriama uostamiesčiui.

Vyriausybė Seimui svarstyti pateikė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisas. Jomis numatyta dalį Klaipėdos uosto pelno skirti uostamiesčio įgyvendinamiems, valstybei svarbiems ekonominiams infrastruktūros projektams. „Tai būtų tam tikra kompensacija Klaipėdoje gyvenantiems žmonėms už tą pramoninį poveikį, kurį jie patiria. Šiuo metu Klaipėda nevysto valstybei svarbių infrastruktūros objektų, bet ateityje gali atsirasti, pavyzdžiui, kelių, estakadų finansavimas, turizmo objektų – piliavietės ar Danės krantinių sutvarkymas“, – teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Jo nuomone, Klaipėdos uostas miesto reikmėms kasmet galėtų skirti 3–5 proc. pelno. 2011 metais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija uždirbo 68 mln. litų grynojo pelno, tad uostamiestis gautų 2–3,4 mln. litų.

Seimas šią savaitę pradėjo svarstyti Vyriausybės pateiktas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisas. Joms po pateikimo pritarė ir toliau svarstys spalio 9 dieną.

Pasak ministro, uostas įprastai kasmet skiria 3–4 mln. litų uostamiesčio reikmėms. Pastaraisiais metais parama buvo didesnė: šiemet Minijos gatvės rekonstrukcijai skirti 7 mln. litų, praėjusiais metais – 8 mln. litų.

„Dabar, kai įstatyme nėra nustatyta konkrečių santykių tarp uosto ir miesto, veikiantis modelis kaip tik yra mažiau skaidrus. Lėšų skyrimas miestui priklauso nuo geros uosto vadovo valios, nuo ministro valios ir taip toliau. Vienas gali žiūrėti vienaip į šiuos dalykus, kitas – kitaip. Pinigų skyrimo įtvirtinimas įstatyme garantuotų nuolatinį miesto ir uosto bendradarbiavimą", – kalbėjo E.Masiulis.

Jeigu Seimas pataisas priimtų, jos įsigaliotų nuo lapkričio 1-osios, o Klaipėdos uosto lėšų, skiriamų miesto savivaldybei, dydį ir jų panaudojimo tvarką nustatytų Vyriausybė.

Dabar uostas lėšų skiria savo keliams rekonstruoti ir tiesti, kompensuoti savivaldybei priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimą ir pašalinimą iš uosto teritorijos.