Planas apnuogino realybę

Kol stichinės liūtys siaubė Vokietiją, iš krantų išsiliejusios upės griovė pastatus, pražudė ar pradangino šimtus žmonių, klaipėdiečiai galėjo tik stebėti ir save raminti, kad lyja ne pas mus.

Žinoma, Dangė – ne Reinas, tačiau, žinant, kokios būklės yra miesto paviršinių nuotekų tinklas, šiuo atveju paguoda menka.

Didesnio kritulių kiekio pakaktų visiškam senamiesčio ir centrinės dalies užtvindymui, taip pat gyvenamųjų rajonų daugiabučių kiemų virsmui ežerais, o gatvių – upėmis.

Tai tapo aišku, kai tarybos kolegijai buvo pristatytas Paviršinių nuotekų Klaipėdos miesto tvarkymo planas.

Iš šio dokumento matyti, kad šiandien labai blogos arba avarinės būklės yra apie 10 kilometrų tinklų 46 miesto vietose.

Padėtis: per dažną liūtį potvyniai Teatro aikštėje ir jos prieigose tampa ne tokiu retu reiškiniu.

Pavyzdžiui, Tauralaukio g., tarp 15 ir 21 namo, 120 m ruože, reikėtų rekonstruoti esamus tinklus ir įrengti naujus, nes tai yra žemiausia gatvės vieta, kur dėl per siauro nuotekų vamzdyno diametro yra nesugeriamas paviršinis vanduo ir dėl to užliejami privatūs sklypai.

Sportininkų ir Švyturio gatvėse, apie pusės kilometro ruože, reikėtų rekonstruoti lietaus kolektorių. Čia tinklų būklė avarinė, nesandariai sujungti vamzdžiai, dėl to atsiranda įgriuvų.

Pagal planą tinklų sutvarkymas galėtų kainuoti 200 tūkst. eurų.

Už 154 tūkst. eurų Tilžės gatvėje (ties 60, 60B, 66, 66B, 66C sklypais) planuojama sutvarkyti ir išvalyti 770 m ilgio griovį, kuris naudojamas paviršinėms nuotekoms surinkti.

Čia taip pat yra užakusios pralaidos po keliais, todėl liūties metu žemiausiose vietose esančios teritorijos užtvindomos.

Viena sudėtingiausių vietų – Tiltų gatvėje, kur vamzdžiai nesandarūs, o kai kurie ir sulūžę, tad yra didelė grėsmė akmenimis grįstoje gatvėje atsirasti įgriuvoms.

Perspektyva: Klaipėdoje yra beveik pusšimtis probleminių vietų, kuriose paviršinis vanduo lyjant lieka paviršiuje. Visus šiuos nuotekų tinklus planuojama sutvarkyti per artimiausius septynerius metus. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Čia tinklų rekonstrukcijai reikėtų 92 tūkst. eurų.

Ir tai tik kelios iš 46 probleminių miesto vietų.

Visų paviršinių nuotekų sistemų sutvarkymui Klaipėdoje numatyta per 2 mln. eurų.

Darbus ketinama atlikti 2022–2028 m. laikotarpiu.

Atmintyje – nelinksmi vaizdai

Pagal tarybos kolegijai pateiktą Paviršinių nuotekų sutvarkymo planą, kai kurių užliejamų gatvių ir daugiabučių kiemų ekstremalus gyvenimas į labiau civilizuotą pasikeis veikiausiai tik po septynerių metų.

Pavyzdžiui, Debreceno gatvėje, kur per 2017 m. lapkričio liūtį automobiliai kiemuose buvo užtvindyti iki pusės langų, nuotekų tinklų remontas planuojamas tik 2026 ar 2028 m.

O šalia Vydūno gimnazijos ir „Gilijos“ pradinės mokyklos šie darbai numatyti 2025 m.

Būtent šioje vietoje prieš ketverius metus per stichinį lietų pradinukus įstaigos darbuotojas per gatvę į mokyklą nešė ant rankų, nes kai kuriems vaikams vanduo siekė iki liemens.

Prioritetai dar gali keistis.

Akivaizdu, kad mieste tokių kritinių teritorijų – ne viena, todėl kilo klausimų, kokiu principu sudėlioti prioritetai, kur pirmiausia mieste reikėtų tvarkyti nuotekų tinklus?

„Pirmiausia reikia tvarkyti tas vietas, kur situacija pati blogiausia. Tai tik preliminarus planas, ir prioritetai dar gali keistis, kur bus tvarkoma pirmiausia. Tai nėra galutinai patvirtinta, kad viskas būtent bus tokiu grafiku ir tokiu eiliškumu. Mums jau ir lūkesčių raštai yra teikiami, kad pirmiausia turi būt tvarkomi ne tie, kurie dabar įrašyti, o visai kiti kiemai“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vadovas Edvardas Simokaitis.

Edvardas Simokaitis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tinklus apraizgė šaknys

Paskelbus ketinimus tvarkyti lietaus nuotekų tinklus, paaiškėjo, kad būtent jie yra bene labiausiai apleista miesto ūkio sritis.

Šiuo metu Klaipėdoje faktinis paviršinių nuotekų tinklų ilgis sudaro 357 km.

Didžioji dalis (75 proc. arba 278 km) miesto paviršinių nuotekų tinklų yra senesni nei 30 metų.

„Iš visų nuotekų sistemų į paviršinių vandenų tinklus per nepriklausomybės metus investuota mažiausiai, nes, pagal galiojančius įstatymus, tik juridiniai asmenys yra apmokestinti lietaus nuotekų mokesčiu, gyventojai už tai nemoka. Lietaus nuotekų tinklų priežiūra nėra pilnai padengiama tomis lėšomis, kurios reikalingos. Tad kiek savivaldybė skiria, kiek mokesčių surenka paviršinių vandenų nuotekų tvarkytojas, tiek ir investuojama“, – kalbėjo E.Simokaitis.

Didžiosios dalies senų paviršinių nuotekų tinklų būklė yra bloga arba net avarinė dėl medžių.

Iš 46 vietų 34-iose pagrindinė bėda yra medžių šaknys, suardžiusios vamzdynus.

Todėl, galimas dalykas, jog rekonstruojant lietaus nuotekų tinklus teks vėl šalinti dalį mieste augančių medžių, nebent būtų rastas koks kitas sprendimas.

Lėšos remontui sumažėjo

Nors mieste yra per pusketvirto šimto kilometrų lietaus nuotekų vamzdynų, Klaipėdos savivaldybei nuosavybės teise yra registruota tik 170 km paviršinių nuotekų tinklų, kurių likutinė vertė sudaro 21,1 mln. eurų.

Kodėl užtruko įteisinimas, nežinia.

Tad nuotekų tinklų tvarkytojai mieste šiandien yra du – Klaipėdos savivaldybė ir bendrovė „Klaipėdos vanduo“, kuri nuo 2016 m. Klaipėdos tarybos sprendimu paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja uostamiestyje ir valdo tinklus pagal panaudos sutartį.

Kadangi bendrovė didžiąją dalį miesto paviršinių nuotekų tinklų valdo pagal panaudos sutartį, ji negali vykdyti šių tinklų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto.

Tai yra nevaldydama tinklų nuosavybės teise, bendrovė negali investuoti savo lėšų į jų rekonstrukciją ar kapitalinį remontą.

Kadangi tinklai priklauso savivaldybei, iš miesto biudžeto kasmet yra skiriama lėšų jų rekonstrukcijai.

2019 m. tam skirta 245,8 tūkst. eurų, 2020 m. – 267 tūkst., o 2021 m. – tik 170 tūkst. eurų, tai yra beveik 100 tūkst. eurų mažiau nei pernai, nors paviršinių nuotekų sistemos būklė yra katastrofiška ir kasmet vis blogėja.

Problemų sprendimo planas

Siekiant, kad paviršinių nuotekų sistemos atnaujinimas pajudėtų iš mirties taško, miesto tarybai bus siūloma perduoti savivaldybei priklausančią lietaus nuotekų infrastruktūrą bendrovei „Klaipėdos vanduo“, didinant įmonės įstatinį kapitalą.

Tokiu atveju preliminariai apskaičiuota kaina už paviršinių nuotekų tvarkymą juridiniams asmenims sudarytų 0,32 euro už kubinį metrą arba pusantro karto daugiau, lyginant su dabar galiojančia kaina (0,13 euro be PVM).

Tačiau siekiant neužkrauti nuotekų tvarkymo veiklos ir visos sistemos priežiūros išlaidų vien juridiniams asmenims, siūloma apmokestinti Klaipėdos miesto gatves ir pėsčiųjų takus (kurių bendras plotas sudarytų 853 ha), įtraukiant jų plotą į bendrą paviršinių nuotekų paslaugos apmokestinamą kiekį.

Šį papildomą mokestį mokėtų Klaipėdos savivaldybė. Tokiu būdu būtų amortizuotas kainos didėjimas juridiniams asmenims ir paviršinių nuotekų tvarkymo kaina jiems didėtų nežymiai, tai yra nuo 0,13 iki 0,15 euro už kubinį metrą.

„Klaipėdos vanduo“ prisiimtų visas funkcijas dėl paviršinių nuotekų infrastruktūros remonto ir priežiūros, o savivaldybė apmokėtų jai tenkančias paviršinių nuotekų tvarkymo išlaidas, kurios apimtų biudžetinių įstaigų teritorijų ir miesto gatvių bei pėsčiųjų takų paviršines nuotekas.

Tai per metus miestui kainuotų apie 600 tūkst. eurų.

Šitam planui, siekiant neutralizuoti šią uždelsto veikimo vandens bombą po Klaipėda, dar turėtų pritarti miesto politikai.