Ir lietus, ir sniegas

Klaipėda išgyveno neįtikėtinai paradoksalią situaciją – šiaurinėje miesto dalyje buvo tiesiog nemaloniai žvarbu. Tuo metu pietinė skendo vandenyje ir šlapiame sniege.

Nepavydėtinoje situacijoje atsidūrė autobusų laukę klaipėdiečiai. Jie stovėjo apsemtose stotelėse, tuo metu švieslentės skelbė, kad autobusai vėluos.

Be to, kai kurie maršrutai buvo nukreipti saugesnėmis gatvėmis, tad autobusų sulaukė ne visi.

Kai kuriose vietose privažiavę prie stotelių autobusų vairuotojai buvo priversti keleivius išleisti tiesiai į balą. Būta vietų, kur, atidarius autobuso duris, į vidų plūstelėjo vanduo.

Apie dėl potvynio sugedusius autobusus žinių negauta.

Ankstų pirmadienio rytą miesto viešojo transporto švieslentės buvo bene vienintelis oficialus informacijos šaltinis, pranešantis apie situaciją ir leidžiantis susigaudyti, kaip žmonėms elgtis.

Apie 7 val., sužinojus apie nepaprastą situaciją, Statybininkų pr. turėję važiuoti autobusai buvo nukreipti į Smiltelės g.

Ten, kur buvo leista važiuoti, autobusai nuo grafiko nukrypo nuo 5 iki 10 min.

Greitosios medicinos pagalbos ekipažai aplankė visus medikų laukusius pacientus, tik pas juos atvykti pasisekė kiek vėliau.

Eilė – iki aviaeskadrilės

Nuo ankstaus ryto klaipėdiečiai skambino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojams.

Ne vienas skundė vairuotojus, važiavusius šaligatviais ar žaliaisiais plotais. Policininkai stebėjosi tokiu elgesiu ir nesiuntė kolegų bausti taip besielgusių vairuotojų.

Šilutės pl. ir Baltijos pr. žiedinėje sankryžoje nuo 7 val. policininkai reguliavo eismą iki kelių įbridę į ledinį vandenį.

Kai kurie vairuotojai, privažiavę policininkus, nemažino greičio, todėl pareigūnai buvo aplieti šalta vandens ir sniego mase.

Mašinų kamšatys nusidriekė į visas puses. Automobiliai rikiavosi ir užmiestyje, o greitkelyje – iki pat aviaeskadrilės.

Klaipėdoje dirbantys žmonės neturėjo galimybės pasukti kitu keliu. Pagrindinėse Klaipėdos gatvėse mašinos tiesiog stovėjo nejudėdamos. Kai kurios jų nebegalėjo važiuoti, o kitos pastojo kelią kitiems eismo dalyviams.

Tie klaipėdiečiai, kurie namuose turi guminius batus ir pirmadienį ryte jais apsiavė, buvo pranašesni. Kai kuriose vietose negelbėjo ir guminiai, vandens buvo tiek, kad jie sėmė ir jų viršų.

Žmonės kojas vyniojo ir į kelis sluoksnius šiukšlių maišų, juos rišo virš kelių ir taip brido daugiabučių kiemais.

Kiti miestiečiai, bandydami pasiekti tikslą, nardė tarp automobilių, klampojo palei pastatus, ropštėsi per laiptinių turėklus.

Mašina plaukė, narai ją stūmė

Vakar dirbo devyni ugniagesių gelbėtojų ekipažai, 25 gelbėtojai buvo pasiruošę vilktis naro kostiumus. Sulaukta septynių pagalbos prašymų.

Nidos g. 56 name dar prieš 6 val. ryto vanduo pasiekė elektros skydinę, čia įvyko trumpasis elektros jungimas, elektros neturėjo dviejų laiptinių gyventojai.

Ugniagesiai aptvėrė teritoriją ir taip apsaugojo žmones nuo nelaimės, kol atvažiuos elektrikai.

Viena labiausiai apsemtų vietų mieste – Šturmanų gatvės apylinkės.

Teko pumpuoti vandenį iš E.Balsio menų gimnazijos ir vieno gyvenamojo namo rūsio.

Buvo užlietas ir sveikatos priežiūros centro Taikos prospekte, dažniau vadinamo trečiąja poliklinika, rūsys.

Apie 8 val. pagalbos reikėjo Naujakiemio g.– į apsemtą įdubimą gatvėje, kurioje telkšojo apie metro gylio bala, įvažiavo ir išsijungė mašinos variklis. Automobilis automatiškai užsirakino, vairuotojas tapo savotišku kaliniu. Mašina plūduriavo baloje, ji nesiekė ratais žemės.

Gelbėtojams teko vilktis narų kostiumus ir stumti laivu tapusį automobilį į sausesnę vietą.

Apie 10 val. šioje vietoje vanduo nuslūgo iki 30 cm.

Dar vienas automobilis su mama ir dviem vaikais viduje sustojo panašioje baloje Šturmanų gatvėje. Vanduo pasiekė mašinos langus. Juos taip pat gelbėjo ugniagesiai.

Tuo metu Jūrininkų prospektas ir Minijos gatvė nebuvo apsemta, vairuotojai buvo raginami važiuoti vakarine miesto puse.

Pamestų numerių sąrašas

Klaipėdos verslininkai labai greitai sureagavo į situaciją. Internete pasipylė skelbimų lavina, žmonės siūlė už pinigus ištraukti vandens apsemtas mašinas. Tuo pat metu internetas plyšo nuo pagalbos prašymų.

Išsisklaidžius rytiniam pikui, daugelis vairuotojų apsižiūrėjo, kad potvynyje pametė automobilių numerius.

Socialiniame tinkle "Facebook" paviešintas tokių radinių sąrašas.

Iki pavakarių buvo skelbiama, kad 10 vairuotojų pranešė apie pamestus numerius, o kiti klaipėdiečiai surado net 18 valstybinių numerių.

Mokytoja lipo per tvorą

Klaipėdos Marijos Montesori mokykloje-darželyje, įsikūrusioje Debreceno g. 80, į rūsį priplūdo apie metras vandens.

Baimintasi, kad gali būti užlieta elektros skydinė, ugdymo įstaiga liko be šviesos ir šildymo. Gelbėtojai skubėjo pumpuoti iš rūsio vandenį.

Vanduo vakar apsėmė 17-os darželių bei mokyklų rūsius.

"Mano gyvenime to dar nebuvo, į darbą ėjau ne taku, o lipau per tvorą", – ironizuodama ryto įspūdžius dėstė "Gilijos" mokyklos mokytoja.

Ši mokykla yra atokiau nuo Taikos pr., netoli darbo biržos ir Žvejų kultūros rūmų.

Į mokyklą vaikus atvežę tėvai negalėjo leisti jiems patiems eiti iki mokyklos durų. Mokinukus su kuprinėmis jie į pamokas nešė nešte.

Mokyklose darbas strigo ne tik dėl apsemtų rūsių. Vaikai pasiekė mokymo įstaigas peršlapę kojas.

Mokytojai skambino mokinių tėvams, prašė juos kaip galima greičiau pasiimti ir sušildyti.

Siurblinės nesugriuvo

Bendrovės "Klaipėdos vanduo" dispečerius pranešimai apie nevaldomą situaciją pasiekė 5.40 val. Tapo aišku, kad lietaus nuotekų kolektoriai nebepajėgūs sugerti milžiniško srauto.

Lietus, sniegas, per porą dienų nukritę lapai ir vakarų vėjo nešamas iš marių vanduo padarė savo darbą.

Vakar iki pietų bendrovei "Klaipėdos vanduo" 39 kartus pranešta apie besitvenkiantį vandenį. Maždaug pusė šių pranešimų bylojo apie potvynį gatvėse. Iki pietų pavyko likviduoti aštuonias tokias nelaimės vietas.

Aštuonios bendrovės brigados, kurias sudarė 21 žmogus, skubėjo ieškoti, kur yra užsikimšusios lietaus nuotėkų grotelės, stengėsi jas pravalyti.

Visos siurblinės veikė, nė viena nebuvo sugedusi.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė tikino, kad šaligatvių valytojai šeštadienį iki pat pietų grėbė lapus, stengėsi juos išvežti, kad vėjas jais neužkimštų nuotekų grotelių.

Pirmadienį Klaipėdoje pranešta apie nesandarius 20 daugiabučių namų stogus, lietaus nuotekos kimšosi prie 83 namų, pranešta apie aštuoniuose namuose dingusią elektrą. Taikos pr. 18-ajame name dingo ne tik elektros energijos tiekimas, bet ir interneto ryšys.

Tarėsi du kartus

Vakar Klaipėdos savivaldybėje ekstremalių situacijų valdymo posėdis šauktas dukart. Rytinio posėdžio metu konstatuota, kas ir kur atsitiko.

Vidurdienį duomenys tikslinti, be to, kalbėta ir apie ateitį.

Itin svarbu buvo išsiaiškinti, ką daryti, kad stichija neužkluptų netikėtai, kaip apie ypatingą padėtį informuoti klaipėdiečius ir koordinuoti skirtingų tarnybų darbą.

Bandydami daryti išvadas įvairių tarnybų darbuotojai buvo priversti pripažinti, kad kiekviena jų veikė atskirai ir veiksmų nederino.

Gelbėtojai padėjo į nelaimę patekusiems vairuotojams ir gyventojams, policininkai ekstremaliomis aplinkybėmis reguliavo eismą, vandentiekininkai ieškojo būdų gerinti pralaidą.

Pasitarimo metu politikai vienas per kitą tvirtino, kad būtina sukurti bendrą veiksmų koordinavimo sistemą.

Teigta, kad policininkai dar prieš prasidedant automobilių kamšatims galėjo nukreipti eismą nuo paplūdusių gatvių. Tačiau jiems toks nurodymas nebuvo duotas, jie žinią gavo pernelyg vėlai.

Vaizdai – lyg viduržiemį

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių centro sinoptikė Elvyra Latvėnaitė paaiškino, kodėl naktį iš sekmadienio į pirmadienį liūtis paskandino tik pusę Klaipėdos.

"Pačiai teko 5 val. 30 min. važiuoti visa Klaipėda, tad buvo aiškiai matyti, kad liūtis smogė pietinei miesto daliai. Nuo Naujojo turgaus Taikos prospekte iki pat Baltijos prospekto vanduo telkšojo visur. Ant apsemtų gatvių buvo matyti plaukiojančios ledų kruopos. Liūtis išsiliejo lokaliais plotais. Lietus pasipylė iš konvekcinių debesų. Įdomu tai, kad pietuose liūtis kliokė, o štai Melnragėje, kur yra mūsų stotis, tokios liūties neužfiksuota", – tikino E.Latvėnaitė.

Pirmadienio nakties liūtis skandino ir Skuodo rajoną, kur užfiksuota 30 mm kritulių į kvadratinį metrą, Kretingoje prilijo 36 mm, o Lankupiuose – net 46 mm.

Uostamiestyje per savaitgalį vietomis iškrito nuo 20 iki 40 mm lietaus.

Tačiau Klaipėdos rajone liūtis šėlo protarpiais. Kelias Jakai–Dovilai pirmadienio rytą buvo apsemtas trijose vietose, tačiau tik ruožuose, esančiuose arčiau Klaipėdos.

Dovilai ir Gargždai pirmadienio naktį sniego išvengė, nors čia kruša siautėjo visą šeštadienį.

Pirmadienio rytą Kiškėnų kaimas ir Jakų gyvenvietė atrodė lyg viduržiemį – čia keliai ir pievos buvo nukloti tirpstančio sniego paklote. O vos už kelių šimtų metrų, važiuojant Dovilų link, sniego nebuvo nė gramo.

Jūra pakilo metru

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Juozas Šimkus tikino, kad Dangės upė potvyniu dar negrasina.

"Pirmadienio rytą jūros lygis buvo 50 cm aukštesnis nei įprasta. Savaitgalį pūtė vakarų vėjai. Jūros lygis buvo pakilęs 80 cm ir net beveik metrą, tai reiškia, kad lietaus nuotekos negalėjo laisvai ištekėti. Tai yra aukštas vandens lygis. Dangė nėra grėsmingai pakilusi, šiuo metu upės lygis siekia 1,74 m, o stichinė riba yra 2,8 m, vadinasi, dar turime metrą rezervo", – teigė J.Šimkus.

Vandens lygis pajūrio upėse ir upeliuose rimčiau ėmė kilti šeštadienį. O naktį iš sekmadienio į šeštadienį vandeniu prisipildžius visiems intakams, Dangėje vandens lygis pašoko metru.

"Tokios audros pasižymi tuo, kad jos būna lokalios. Tai paaiškina tą faktą, kad itin didelio kiekio lietaus sulaukė tik dalis miesto", – tikino specialistas.

Išbandymai tęsis?

Ekstremalią situaciją lėmė ne tik lokali, pietinę miesto dalį paskandinusi liūtis.

Specialistai pastebi, kad daugiabučių namų kvartalais tapusi pietinė miesto dalis neturi parkų, žaliųjų erdvių, kur vanduo galėtų natūraliai susigerti.

Nuo daugiabučių stogų ir asfaltuotų gatvių surenkamas vanduo vienu metu turi sutekėti į lietaus nuotekų sistemas.

Sinoptikai prognozavo, kad lietus klaipėdiečiams leis atsikvėpti jau antradienio naktį.

"Antradienis bus ramesnis, bet vakare ateis naujas atmosferos frontas, todėl tikėtina, kad naktį iš antradienio į trečiadienį vėl smarkiau lis. Turėtų stiprėti vėjas. Bet tokios galingos audros nebelaukiame", – prognozavo sinoptikė E.Latvėnaitė.

Skaičiuoja žalą

Dėl savaitgalį ir pirmadienį Klaipėdą merkusio lietaus ir šlapdribos į draudimo kompanijas plūsta klaipėdiečių prašymai.

Tikėtina, kad artimiausiomis dienomis klientų prašymų tik daugės, nes ne visi į draudimo bendroves kreipiasi tą pačią dieną.

"Kol kas į mus kreipėsi uostamiesčio gyventojai, kurių gyvenamąsias patalpas dėl gausių kritulių užliejo vanduo. Tačiau įvertinant tai, kad dėl lietaus ir šlapdribos neišvažiuojami kiemai ir gatvės, patvinę daugiabučių kiemai, galime sulaukti ir prašymų iš vairuotojų atlyginti žalas dėl užlietų transporto priemonių", – tikino bendrovės "ERGO Insurance" Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.

Transporto priemonių savininkams pagal Kasko draudimą nuostoliai dėl apsemtų automobilių atlyginami tais atvejais, kai stichija užklumpa staiga ar netikėtai ir žalos išvengti nėra įmanoma.

"Tačiau draudimo apsauga negalioja tuomet, kai neapgalvotai bandoma įveikti didelius vandens telkinius. Didžiausią grėsmę vanduo kelia automobilio varikliui ir elektros instaliacijai, kurių gedimai po kelionės apsemtomis gatvėmis gali išvesti transporto priemonę iš rikiuotės. Priklausomai nuo sugadinimų, automobilio remonto kaina po liūties gali viršyti ir 10 tūkst. eurų, ypač jei variklis patyrė hidrosmūgį", – paaiškino bendrovės atstovas.

Rezervavo lėšų

Draudimo bendrovė "Lietuvos draudimas" iki pietų buvo sulaukusi 20 žalų, registruotų dėl liūties Klaipėdoje, iš jų dvi – dėl paskandintų automobilių.

"Fiksuotas vienas hidrosmūgis ir vienas rastas apsemtas automobilis vandenyje iki pat sėdynių. Abiem atvejais žalos bus kompensuojamos pagal kasko draudimą. Visos kitos žalos – sulietos patalpos, atsargos, turtas, apsemtas turtas. Apsemti sandėliukai, rūsiai su žmonių turtu", – situaciją komentavo bendrovės "Lietuvos draudimas" komunikacijos vadovė Ingrida Žaltauskaitė.

Smarkiausiai nuo liūčių nukentėjusioje Debrecenoje gatvėje po vandeniu šeimos automobilį aptikusi vairuotoja pasakojo lūkuriavusi ne vieną valandą, kad galėtų nufotografuoti savo mašiną.

"Nematyti valstybinių numerių, o draudimo kompanijai privalau pateikti nuotraukas su jais. Laukiu jau senokai, sušalau. Bet vanduo neslūgsta", – skundėsi klaipėdietė.

Dėl pajūryje susidariusios situacijos, draudimo bendrovė BTA jau rezervavo daugiau nei 200 tūkst. eurų klientų nuostoliams atlyginti.

"Vien iki 12 val. mums jau buvo pranešta apie užlietas patalpas, vandens pilnus rūsius, viename objektų dėl vandens merkimo baiminamasi, kad gali griūti kaminas. Turime informacijos ir apie skendusius automobilius", – pirmadienio žalas Klaipėdoje vardino BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas.