Pereiti į pagrindinį turinį

Klaipėdiečiai nesutinka, kad artėja prie juodosios zonos: mes susirenkame statistiką už visą Lietuvą

2021-08-12 20:21
DMN inf.

Per tris savaites sergamumas Klaipėdoje išaugo penkis kartus ir gerokai viršija bendrą šalies sergamumą. Klaipėda jau lenkia sostinę, Kauną. Klaipėdos apskrityje yra net 24 židiniai, iš jų keturiolika Klaipėdoje, penki Palangoje, po du Klaipėdos ir Kretingos rajonuose ir vienas Šilutėje. Apie tai, kas nutiko Klaipėdai ir kodėl šis didmiestis gali tapti pirmuoju juoduoju didmiesčiu pandeminiame žemėlapyje, LNK kalbino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorių Gintarą Neniškį.

Klaipėdiečiai nesutinka, kad artėja prie juodosios zonos: mes susirenkame statistiką už visą Lietuvą
Klaipėdiečiai nesutinka, kad artėja prie juodosios zonos: mes susirenkame statistiką už visą Lietuvą / A. Kubaičio / Fotobanko nuotr.

„Jaučiamės kaip tikriausiai bet kuri pajūrio ar pamario savivaldybė. Klaipėdoje tikrai yra pakankamai nemažai turistų, ypač vietinių, atvažiavusių iš kitų Lietuvos miestų. Ir statistika, kaip Palangos meras pasakytų, yra melas. Iš tikrųjų mes tikim, statistika yra tokia, mobiliame punkte šie žmonės yra užfiksuoti, bet situacija tokia yra dėl to, kad Klaipėdos mobilus punktas veikia intensyviausiai, septynias dienas per savaitę, veikia trys brigados. Kitose savivaldybėse veikia tik darbo dienomis, kai kuriose savivaldybėse veikia net ne visą darbo dieną. Tiesiog pagal mobilų punktą yra daromi šie statistiniai apibendrinimai ir dėl to šie atvejai ir rodo, kad visose pamario savivaldybėse tas sergančiųjų kiekis yra išaugęs“, – sakė G. Neniškis.

Esą tikslių tyrimų, kiek šiuo metu yra COVID-19 sergančių Klaipėdos gyventojų, nėra: „Nėra labai tikslios statistikos, reikėtų detalesnių tyrimų. Tikriausiai tendencijos yra panašios kaip ir Palangoje, kur maždaug apie pusė yra vietinių gyventojų, o didesnė pusė yra tų, kurie atvykę tiesiog čia nusistatė tą savo susirgimą, kas labai nemalonu“, – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius.

„Mes tikimės, kad iki tos juodos spalvos nedatrauksim. Nelabai norėtume dramatizuoti. Iš esmės tendencija Klaipėdoje yra panaši, kaip ir visoje Lietuvoje – nėra išskirtinumo, kuris buvo prieš dvi tris savaites, kai būtent pajūrio ir pamario savivaldybių sergančių gyventojų skaičius augo gerokai daugiau negu visos Lietuvos. Dabar tas skaičius yra panašus – kiek Lietuvoje auga, tiek auga ir Klaipėdoje“, – aiškino G. Neniškis.

Mes tikimės, kad iki tos juodos spalvos nedatrauksim. Nelabai norėtume dramatizuoti.

Jis neigė, kad COVID-19 protrūkį Klaipėdoje lėmė Jūros šventė: „Tas augimas prasidėjo likus keletui dienų iki Jūros šventės. Reikia pripažinti, kad negalima visiškai tiesiogiai susieti būtent šito renginio su statistikos augimu. Mes konsultavomės ir su Visuomenės sveikatos centru, ir su ligoninėse dirbančiais darbuotojais. Didžiausia problema tikrai yra ne Jūros šventė. Didžiausia problema yra tie šeimos susibūrimai, susibūrimai uždarose erdvėse, baruose, kavinėse“.

„Tie žmonės, kurie užsikrėtę, didžioji dalis yra jauni žmonės, kurie čia atvažiavę poilsiauti, pailsėti, kai kurie grįžę iš užsienio leidžia laiką su draugais, gimininėms, šeimomis. Tokia yra reali situacija, mes esame pamario, pajūrio savivaldybės, daug žmonių čia ateina, atvažiuoja atostogauti. Tiesiog mes susirenkame tą visą statistiką už visą Lietuvą“, – komentavo G. Neniškis.

„Klaipėda turi vieną didžiausių infekcinį korpusą, nes tokia buvo strategija galvojant, iš kur tos infekcijos gali atkeliauti. Daugiausia jos gali atkeliauti per jūrą. Tikrai labai daug turime žmonių, jūreivių, kurie atkeliauja, atvyksta pas mus. Dabar 70 proc. lovų yra užpildyta. Koronaviruso ligonius priima ir kitos ligoninės – Raudonojo kryžiaus, Jūrininkų ligoninės, kurios yra net ne miesto, o respublikinio pavaldumo, tai  reiškia, kad situacija iš tikrųjų kaista“, – pripažino jis.

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų