Pereiti į pagrindinį turinį

Klaipėdiečiai – skurdo liūne

2009-10-15 07:48
Vizija: vakar elektroniniu paštu buvo platinamas makabriškas paveikslas, kuriame pavaizduota niūri Lietuvos ateitis.
Vizija: vakar elektroniniu paštu buvo platinamas makabriškas paveikslas, kuriame pavaizduota niūri Lietuvos ateitis. / art.scene.lt nuotr.

Klaipėdiečiai grimzta į vis didesnį skurdą – uostamiestyje yra per 10 tūkstančių žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos. Prognozuojama, jog iki metų pabaigos šis skaičius dar ženkliai išaugs.

Be darbo – kas dešimtas

Vakar daugelį klaipėdiečių elektroniniu paštu pasiekė laiškai su paveikslėliu, iliustruojančiu Lietuvos perspektyvas. Apgriuvusi Vilniaus katedra, sukiužę Valdovų rūmai, apirę dangoraižiai, duobėti keliai ir į nežinią su manta einanti nuskurusi moteris. Taip nežinomas autorius piešia sostinės ir visos šalies ateitį.

Oficialios prognozės nieko gero nežada ir uostamiesčiui. Klaipėdos darbo biržoje šiuo metu užregistruota 16 tūkst. 607 bedarbiai. Palyginti su praėjusiais metais, jų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus.

Šiuo metu nedarbo lygis uostamiestyje siekia 10,4 proc. – darbo neturi kas dešimtas klaipėdietis. Nedarbo socialines išmokas gauna beveik 6 tūkst. klaipėdiečių. Jų dydis siekia nuo 350 iki 1 tūkst. 41 lito.

Klaipėdos darbo birža informuota apie 331 laisvą darbo vietą. Pasak šios įstaigos direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Andriušio, daugiausiai pasiūlymų gauta iš pramonės sektoriaus. Ieškoma laivų statybos, remonto specialistų, suvirintojų, vairuotojų. Paslaugų sektoriaus įmonės ieško virėjų, padavėjų.

„Metų pabaigoje laisvų darbo vietų visada užregistruojama mažiau, nes baigiasi terminuoti, sezoniniai darbai. Šiemet sulaukiame pustrečio karto mažiau darbo pasiūlymų nei pernai. Tada per mėnesį būdavo pranešta apie 900 laisvų vietų“, – pasakojo pavaduotojas.

Anot V.Andriušio, šiuo metu bedarbių skaičius auga nežymiai. Prognozuojama, jog metų pabaigoje jų Klaipėdoje bus beveik 20 tūkst.

Nuo bado gelbsti pašalpos

Darbo netekę ir nedarbo išmokų nebegaunantys klaipėdiečiai pradeda varstyti savivaldybės duris, nes tikisi gauti socialinę pašalpą, kompensacijų šildymui.

Rugsėjį socialinė pašalpa buvo mokama 1 tūkst. 877 gavėjams. Tokių asmenų šiemet yra tris kartus daugiau nei pernai. Prognozuojama, jog spalį socialinių pašalpų gavėjų skaičius išaugs iki 2 tūkst. 254. Pernai spalį tokių asmenų skaičius siekė 628. Prognozuojama, jog metų pabaigoje socialinė pašalpa bus mokama 2 tūkst. 800. Pernai gruodį tokių asmenų buvo triskart mažiau.

„Teoriškai skurdo riba yra patvirtintos valstybės remiamosios pajamos – 350 litų. Pagal šį dydį skiriama socialinė pašalpa. Jos gavėjai gyvena žemiau skurdo ribos. Tačiau ne visi asmenys kreipiasi. Tad pasakyti, kiek tokių yra tiksliai, sunku. Paprastai prašyti socialinės pašalpos ateina bedarbiai, nebegaunantys nedarbo išmokų“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.

"Situacija aštrėja"

Daugėja klaipėdiečių, kurie eina prašyti kompensacijų šildymui, šaltam ir karštam vandeniui. Pernai sausį kompensacijos šildymui išmokėtos 4 tūkst. 668, o gruodį – 3 tūkst. 529 klaipėdiečiams. Šiemet sausį tokių asmenų skaičius siekė 6 tūkst. 513, prognozuojama, jog gruodį šis skaičius sieks – 4 tūkst. 900.

„Asmenų, kuriems skiriamos kompensacijos šildymui, daugės 1,4 karto. Tokios yra prognozės. Tokių asmenų gali būti ir daugiau. Prognozuojame, jog metų pabaigoje kompensaciją už vandenį gaus 2,5 karto daugiau asmenų“, – aiškino A.Liesytė.

Klaipėdos savivaldybei jau trūksta lėšų socialinių pašalpų ir kompensacijų mokėjimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai yra išsiųstas prašymas skirti papildomų pinigų. Socialinėms pašalpoms pagal planuotą gavėjų skaičių trūksta šiek tiek per 1 mln. 35 tūkst., šildymo kompensacijoms – 743 tūkst. litų.

„Tiek pinigų reikės, jei pasitvirtins prognozės. Neatmetame, jog paramos gavėjų iš tikro gali būti daugiau nei prognozuojama. Situacija aštrėja“, – teigė A.Liesytė.

Klaipėdoje gausėja vaikų, kuriems skiriamas nemokamas maitinimas. Šiuo metu pusryčius gauna 1 tūkst. 355, pietus – 1 tūkst. 905 vaikai. Pasak Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Aušros Misevičienės, mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą, padaugėjo tūkstančiu, palyginti su praėjusiais metais.

„Iš pradžių tėvai vangiai tvarkėsi dokumentus. Dabar suaktyvėjo“, – pastebėjo A.Misevičienė.

Pietūs – už tris litus

Patekti į labdaros valgyklą šiuo metu sudėtinga. Eilės nemokamai maitintis šiuo metu laukia daugiau nei pusantro šimto žmonių: 93 – maitinimo paslaugai, 46 – maisto produktų krepšeliams, 20 – karštiems pietums į namus.

Pasak Klaipėdos socialinės paramos centro direktorės pavaduotojos Eglės Buivydaitės, šiuo metu maitinimo paslaugos poreikis yra labai padidėjęs. Kasdien vidutiniškai pamaitinama 90–95 asmenys, 12 žmonių vežami karšti pietūs į namus, 19 gauna maisto produktų krepšelį, kurio vertė 50 litų mėnesiui.

„Ateina daug naujų žmonių. Jų padaugėjo, pasibaigus vasaros sezonui. Anksčiau paprastai lankydavosi tie patys“, – teigė E.Buivydaitė.

Labdaros valgyklos talonus gavę žmonės turi teisę tris mėnesius kasdien nemokamai papietauti. Jam patiekiami trijų patiekalų pietūs, kurių vertė 3 litai.

Nemokamai maitintis labdaros valgykloje turi teisę vieniši senyvo amžiaus žmonės, neįgalieji, sunkūs ligoniai, gyvenamosios vietos netekę ar neturintys asmenys, jei jų šeimoje vienam asmeniui per mėnesį tenka mažiau kaip 1 tūkst. 50 litų.

Maisto produktų krepšelius iki 3 mėnesių turi teisę gauti sunkūs ir nepakylantys iš lovos ligoniai. Karšti pietūs į namus iki 6 mėnesių vežami asmenims, kurie gyvena vieni bei dėl judėjimo ar regėjimo negalios yra netekę 60 ir daugiau procentų darbingumo, senyvo amžiaus asmenims, kuriems nustatyti specialieji poreikiai.

Labdaros valgyklos paslaugomis gali naudotis ir pensininkai, neįgalūs žmonės, kurių pajamos viršija nustatytą dydį. Tuomet jie turės iš dalies susimokėti už maistą.

Skolos ženkliai išaugo

Didėja klaipėdiečių įsiskolinimai už komunalines paslaugas. Labiausiai yra išaugusios skolos už šilumą. Gyventojai įmonei „Klaipėdos energija“ už suteiktas paslaugas yra skolingi 7 mln. litų. Palyginti su praėjusiais metais, klaipėdiečių įsiskolinimai išaugo 50 proc.

„Ekonominis sunkmetis pasijuto. Prognozuojame, jog kitąmet tokio ženklaus skolų augimo kaip šiemet nebus. Pagrindinė priežastis – sumažėjusi šilumos kaina“, – tvirtino įmonės „Klaipėdos energija“ Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius Virginijus Zutkis.

Rugpjūčio pabaigoje gyventojų skola bendrovei „Klaipėdos vanduo“ siekė 2 mln. 440 tūkst. litų. Palyginti su liepos mėnesiu, skola išaugo 10 tūkst. litų. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojų skolos už vandenį išaugo 291 tūkst. litų.

„Gyventojų skolos yra didžiausios. Jas sunkiausia valdyti. Atjungti vandens negalime. Pastaruoju metu atsiranda ir naujų skolininkų“, – tvirtino ir įmonės „Klaipėdos vanduo“ Pardavimų departamento Skolų išieškojimo skyriaus viršininkė Dovilė Kozlovienė.

Bendrovei VST yra skolingi 63 klaipėdiečiai. Jų bendra skola siekia daugiau kaip 64 tūkst. litų. Šios įmonės Klaipėdos skyriaus viršininko Tomo Jurgučio teigimu, palyginus šių metų aštuonis mėnesius su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gyventojų skolos auga nežymiai.

Įmonės „Lietuvos dujos“ atstovė Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė pabrėžė, jog Klaipėda išsiskiria iš kitų regionų tuo, kad gyventojų įsiskolinimai nėra tokie dideli. Didelė dalis skolų tesiekia kelis litus.

Siekdamos mažinti įsiskolinimus, bendrovės imasi ir griežtų priemonių. "Klaipėdos energija" už šilumą ženkliai įsiskolinusiems socialinių būstų gyventojams nutraukia karšto vandens tiekimą.

„Taip elgiamės su tūkstantines skolas turinčiais vartotojais. Karštą vandenį pirmiausiai atjungiame didžiausius įsiskolinimus turintiems gyventojams“, – pabrėžė V.Zutkis.

Karštas vanduo atjungtas vienuolikai vartotojų. Savivaldybė tokį leidimą išdavė dar dvidešimčiai asmenų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų