Nepritarė uosto kapitonas

Dar pernai lapkritį Jūrinės kultūros koordinacinė taryba kreipėsi į Klaipėdos miesto merą prašydama svarstyti vaikų buriavimo mokyklos atkūrimo klausimą atnaujintame Smiltynės jachtklube. Diskusija taip ir nebuvo pradėta.

Daugiau diskusijų kilo pačioje Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje. Dalis jos narių, tarp jų ir šių eilučių autorius, manė, kad būtina pakviesti į posėdį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitoną ar jo pavaduotoją ir detaliau diskutuoti, kokios būtų galimybės vaikams buriuoti uosto akvatorijoje prie Smiltynės jachtklubo.

Kai tai nebuvo padaryta, uosto kapitonas Adomas Alekna „Klaipėdos“ dienraščio priedui „Jūra“ pateikė komentarą.

Jis teigė, jog Uosto laivybos taisyklėse numatyta, kad nesuderinus su uosto kapitonu draudžiama - organizuoti laivų regatas, kitus sportinius ar pramoginius renginius.

„Manau, kad buriavimas bet kokiu atveju yra viena iš sporto šakų. Vaikų mokymas buriuoti uosto akvatorijoje kelia pavojų saugiai laivybai ir jų pačių saugumui. Mokytis buriuoti uosto akvatorijoje neleidžiame. Vaikų mokymasis buriuoti vietose, kur yra intensyvi laivyba, dideli gyliai saugumo prasme prilygsta futbolo žaidimui gatvėje. Manome, kad saugi vieta buriuoti vaikams būtų Kuršių mariose už Kiaulės Nugaros“, - dar pernai lapkritį aiškino A.Alekna.

Prieš tai prieš vaikų buriavimą uosto akvatorijoje buvo kategoriškai pasisakęs buvęs uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius.

Pramoginės prieplaukos laukimas

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba kreipėsi į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją ir gavo atsakymą, kad vaikų mokymas buriuoti uosto akvatorijoje dėl intensyvios laivybos ir didelių gylių sukeltų pavojų vaikų saugumui. Uosto direkcija pasiūlė vaikus mokinti buriuoti Kuršių mariose už Kiaulės Nugaros.

Kadangi ten nėra tinkamos infrastruktūros, buvo nuspręsta, kad Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokykla „Žiemys“ ir toliau vaikus mokins buriuoti Drevernoje.

Galimybės į Klaipėdą sugrąžinti buriavimo mokyklą atsirastų pietinėje uosto dalyje įrengus Valčių ir pramoginių laivų prieplauką, kur numatyta ir buriavimo mokykla.

Šiandien niekas negali atsakyti į klausimą, kada ta prieplauka bus pastatyta. Jos statyba numatyta šiuo metu rengiamame Klaipėdos uosto bendrajame plane.

Šiuo metu jau parengtame ir viešai skelbiamame Uosto bendrojo plano žemės naudojimo brėžinyje teritorija į Kuršių marias už Smeltės pusiasalio, kur ateityje numatyta įrengti valčių ir pramoginių laivų prieplauką, pažymėta žalsva spalva, kuri reiškia, kad ten yra rekreacinė teritorija. Uosto bendrojo plano 4 koncepcijos, kuriai jau yra pritarusi Uosto taryba, brėžinyje yra numatyta pramoginių laivų prieplauka Kuršių mariose su šalia esančia teritorija, kurios paskirtis nurodyta tokia – Pietinė daugiafunkcinė teritorija, kuri gali būti panaudojama netaršių su uostu susijusių veiklų plėtrai, rekreacinės infrastruktūros ir susisiekimo infrastruktūros kūrimui.

Norinčių yra daug

Kol vyksta Uosto bendrojo plano svarstymas ir nežinia kada prasidėsianti pramoginių laivų prieplaukos statyba už Kiaulės Nugaros, reali rami ir saugi vieta buriuoti klaipėdiečių vaikams lieka rami Drevernos prieplauka ir Kuršių marios prie jos.

Problema yra vaikų vežiojimas į buriavimo mokyklą. Bet ji sprendžiama, kai yra pinigų.

Klaipėdos rajono savivaldybė neseniai iš biudžeto Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklai „Žiemys“ skyrė 14500 eurų. Iš jų didžioji dalis tenka trenerio ir mokyklos vadovo atlyginimams. Apie 4000 eurų numatyta vaikų vežiojimo išlaidoms, katerių, mikroautobuso eksploatavimui, varžyboms rengti. Šiemet per sezoną Drevernoje numatoma surengti net trejas respublikines varžybas. 

Dalį pinigų buriavimo mokykla turėtų gauti ir iš Klaipėdos miesto savivaldybės.

2016 metais buriuotojų mokykloje Drevernoje mokėsi apie 40 įvairaus amžiaus nuo 6 iki 18 metų vaikų ir jaunuolių. Norinčių buriuoti yra daug, visiems patenkinti nebeužtenka nei inventoriaus, nei trenerių. Planuojama, kad šiemet klubas priims mokytis 50 jaunųjų buriuotojų.