„Nepaskris arba nukris. Juk du gulbių patinėlius šiemet bepročiai „bulkomis“ nužudė. Viena pora buvo lizdą susisukusi, bet neliko patinėlio, tai ir gulbiukų nebuvo. Didelė žala gyvūnijai dėl to nepažaboto maitinimo nesveiku ir visiškai nereikalingu maistu. Juk jos žoliaėdės, randa pakankamai joms reikalingo maisto“, – vienoje socialinėje grupėje niršo klaipėdietis.

Ornitologas Julius Morkūnas tikino, kad maitinti paukščius batonu nėra tokia didelė blogybė, kaip daugelis galvoja.

Gulbė vien tik batonais nesimaitina.

„Aš turiu kitokią nuomonę. Manau, kad galima ir nėra nieko blogo. Svarbu, kad lesalas nebūtų sugedęs. Kartais tikrai tenka matyti, kad išpilta tai, kas turėtų būti konteineriuose, – supelijusios duonos riekės. O tai tikrai kenkia. Bet gulbė vien tik batonais nesimaitina, yra vandens augalai, šaknys. Lesinimas nėra blogai, jei su saiku“, – teigė ornitologas.

Jis taip pat pridūrė, kad žmonės gulbes saikingai maitindami neturėtų numarinti.

„Gali maitinti kvietinėmis kruopomis, kviečiais, kukurūzais, tai yra žymiai geriau negu batonas, galima daržovėmis, tarkuotomis morkomis, burokėliais, agurkais. Tai kur kas sveikesnis maistas, aišku, ji pasiraukys morkas lesdama, bet tai yra arčiau to, ką jos turėtų lesti“, – tikino J. Morkūnas.

Gulbės tvenkinių nepalieka tol, kol neužšąla vanduo. Rugsėjį pradeda skraidyti tik jų jaunikliai, o prasidėjus šalčiams – jos išskrenda.

Dėl žuvusių gulbių kaltinami ir žvejai.

„Jos valą kartais praryja, tad tikrai ne batonas užkiša skrandį“, – pastebėjo J. Morkūnas.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį, už paukščių lesinimą neleistinose miesto vietose gresia bauda nuo 30 iki 120 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 120 iki 230 eurų.