„Daugiau nei prieš mėnesį botaninį paminklą juosianti tvora išvirtusi, mėtosi šalia važiuojamos kelio dalies. Stebėjome, kada imsis tvarkyti, juk kasdien čia pravažiuoja ir praeina šimtai žmonių. Šiandien vaizdas tas pats. Net baisiais tarybiniais laikais šita vieta buvo prižiūrima“, – pabrėžė dienraščio skaitytoja Birutė.

„Žinau, kad valdininkai padėkos už informaciją ir pastabas, bet, žinokite, mūsų tai netenkina. Keliame klausimą, kaip apskritai gali dirbti miesto labui tokie žmonės, kurie beveik du mėnesius nesugeba pamatyti miesto centre, o ne kažkur pakraštyje, gėdą darančios vietos“, – piktinosi klaipėdietė.

Net baisiais tarybiniais laikais šita vieta buvo prižiūrima.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė pripažino problemos nežinanti, pranešimo apie tai negavusi.

„Tikrai atrasime, kaip paremontuoti, tik reikia išsiaiškinti, kam priklauso šios vietos priežiūra“, – tikino I. Kubilienė.

Storajai liepai gali būti apie 300 metų, tai – valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas.

Medis yra vieno kamieno, keroja šalia Minijos gatvės, netoli sankirtos su Bijūnų gatve.

Liepos aukštis – 15 m, lapuotumas – 60–90 proc.

Oficialiai skelbiama, kad liepos kamieno apimtis turėtų siekti 5,8 m.

Prieš kelerius metus aplinkos apsaugos specialistai, susivieniję į Arboristų sąjungą, pasistengė, kad Storoji liepa būtų aptverta medine tvorele, o sunkiosios šakos paremtos metaliniais įtvirtinimais.

Tada specialistai pastebėjo, kad liepos augavietė labai išsekinta, žmonės, grėbdami lapus, švariai tvarkydami aplinką, pažeidė natūralius dirvožemio atkuriamuosius procesus.

Natūralioje gamtoje po medžiais pūva lapai, mediena, tame puvime dalyvauja tam tikri mikroorganizmai, grybai, per kuriuos medžiai ir pasiima maistingąsias medžiagas.

Specialistai konstatavo, kad Storosios liepos aplinka išsekinta, sutrikdyta natūrali medžio mitybos grandinė, todėl šio įspūdingo lapuočio augavietė buvo aptverta, taip šį medį saugant nuo miesto ir žmonių įtakos.