Tačiau geriausiai pasakė viena klaipėdietė, ketvirtadienio rytą paskambinusi į mūsų miesto radijo stotį „Laluna“.

Moteris prisipažino, kad pati yra organizavusi renginius, todėl puikiai žino, kiek reikia įdėti pastangų, kai reikia juos suorganizuoti. Be to, kokie tada esame miesto patriotai, jei per svarbiausią vasaros šventę išsinešdiname prie ežerų ar pan.?

Labai teisingai pastebėjo ši klaipėdietė. Kaip pirštu į akį. Jeigu jau tokia grandiozinė šventė būna vieną kartą per metus, tam skiriama daug lėšų ir jėgų, tiesiog būtina joje dalyvauti. Klaipėdiečiui tai – garbės reikalas.

Na, o dėl niurzgėjimo ir kritikos štai ką norėčiau pasakyti. Gal būkime atlaidesni tiems žmonėms, kurie įdeda tiek daug pastangų ir sveikatos, kad tūkstančiai kitų žmonių kartą per visą vasarą galėtų iš širdies pasilinksminti ir šiaip nenuobodžiai praleisti laiką.

Tad gal kartais savo paniurzgėjimus, nepasitenkinimus ir pastabas, kurios dažniausiai būna iš piršto laužtos, galima būtų pasilikti sau patiems / pačioms.

Reikėtų vis dėlto pirmiausia pamėginti įžvelgti svarbiausios miesto fiestos teigiamas puses. O jų yra be galo daug. Daug daugiau nei to, kas nepavyksta arba pavyksta ne taip.

Taigi reikėtų pirmiausia pasidžiaugti tuo, kas vyksta mieste, nes toli gražu ne kasdien turime tokių puikių progų visi kartu švęsti ir džiaugtis gyvenimu.