Daroma tik dėl vaizdo?

Neapsikentusi moteris ėmė fotografuoti purvynus Sąjūdžio parko vaikų žaidimų aikštelėje.

"Nusivedžiau anūkėlį į Sąjūdžio parko vaikų žaidimų aikštelę pasisupti. Deja, visos čiuožyklos baigiasi pelke, prie sūpynių per purvą nepribrisi. Karuselė sulaužyta ir nesisuka. Aplink burzgia technika, kuria įrengiamas parkas riedutininkams. Gal ir iš šito projekto liks tik purvynė. Ko verta tokia vaikų aikštelė? Toks įspūdis, kad viskas pas mus daroma tik tam, kad ataskaitose tarnautojai pasidėtų varnelę "atlikta". Kokybė niekam nerūpi", – kritikos negailėjo klaipėdietė.

Esą panašus likimas ištiko ir suaugusiųjų fitneso aikšteles.

"Ta pati situacija ir Alksnynės gyvenamajame rajone. Pastatė treniruoklius, kurie nuo rudens iki pavasario skendi didelėje pelkėje, o žiemą čia čiuožykla, viduryje jos – treniruokliai. Įdomu, kas tas žmogus, kuris nurodė, kad būtent toje vietoje reikia statyti treniruoklius?" – domėjosi moteris.

Durdavo "iš akies"

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda teigė, kad iki šiol tai sprendė patys gyventojai.

Jei prieš 10–15 metų aikštelės būdavo įrengiamos paprastuoju būdu, daugmaž "iš akies", dabar tam reikalingi detalieji planai, turi būti numatomos zonos.

"Aikštelės pelkėje – senas palikimas, kai viskas buvo daroma iš "biednumo". Pigiau yra palaukti, kol palis, vanduo susigers, ir toliau žaisti", – pusiau juokais kalbėjo direktorius.

Esą netrukus po tinkamais naudoti įrenginiais atsiras ir danga.

"Dabar nebegalima įrengti pigiuoju būdu ant pievos. Nuo šiol reikės tai daryti kompleksiškai. Ir su dangomis. Jos galės būti minkštos, guminės arba iš žvirgždo", – aiškino miesto ūkvedys.

Sulygino su socializmu

Miesto ūkio departamento darbuotojai iki rugsėjo 20 d. turi parengti aikštelių sutvarkymo programą – peržiūrėti senus, įvertinti pavojingus įrenginius bei suplanuoti lėšas jiems atnaujinti.

"Kolegijoje pristatysime aikštelių viziją Klaipėdos mieste, o taryba turės apsispręsti dėl tolesnės eigos, kas jas prižiūrės", – užsiminė L.Dūda.

Įsigaliojus naujiems reikalavimams, uostamiestyje kilo diskusija, kas turi rūpintis daugiabučių namų kiemuose įrengtomis vaikų žaidimų aikštelėmis: patys gyventojai ar savivaldybė?

"Kodėl savivaldybė turi aikštelę tvarkyti, jeigu ji yra namo sklype? Kas joje žaidžia, tas ir turi prižiūrėti, laužyti, puoselėti arba naują pasistatyti. Jeigu vėl eisime socializmo link, savivaldybė turės rūpintis mūsų vaikučiais. Yra visokių pamąstymų, kaip bus – nežinau", – sakė Miesto ūkio departamento direktorius.

Atliko inventorizaciją

Dienraštis jau rašė, kad metų pradžioje valdžia ėmėsi skaičiuoti mieste esančias vaikų žaidimų aikšteles. Daugumos jų būklė – prasta, todėl reikia atnaujinti taip, kad šios atitiktų naujus higienos normos reikalavimus.

Aikšteles skaičiuoja Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus darbuotojai. Jo vedėjas Edvardas Simokaitis tikslių duomenų dienraščiui pasakyti negalėjo, tačiau patikino, kad visame mieste jų yra labai daug.

"Tikrai ne viską suskaičiavome, nes ne visi daugiabučių namų administratoriai ir bendrijos mums pateikė informaciją. Tik apie 80 proc. miesto buvo įvertinta. Skaičiai siekia beveik tūkstantį įrenginių. Tikrai nemažai", – komentavo E.Simokaitis.

Miesto savivaldybei susirūpinti vaikų žaidimų aikštelėmis teko, kai nuo sausio įsigaliojo nauji – griežtesni reikalavimai joms įrengti ir vaikų saugumui užtikrinti. Panašu, kad didžioji dalis aikštelių pastarųjų neatitinka, todėl dalį jų teks demontuoti.

"Nėra abejonių, kad reikės šalinti", – dar kartą patvirtino L.Dūda.