Auginanti gyvalazdę, pastarosiomis dienomis ji stebi iš kiaušinėlių besiritančius šių padarėlių jauniklius.

Gyvalazdė Sofijos namuose atsidūrė atsitiktinai dar ankstyvą pavasarį, kai jos bičiulės šeima iš Klaipėdos sumanė emigruoti į kitą šalį ir augintinio vežtis kažkodėl nepanoro.

"Be gyvalazdės, auginu dar ir kačių. Būtent jos prieš gerą mėnesį ir iškrapštė iš dėžutės šį vabzdį, kuris po kačių žaidimų su juo nugaišo. Tačiau pastebėjau, kad iki to suspėjo išperėti 18 kelių milimetrų dydžio kiaušinėlių. Taigi laukiau, kas bus toliau", – pasakojo klaipėdietė.

Po daugiau nei trijų savaičių Sofija pastebėjo pirmąjį vabaliuką, jis buvo gal dviejų cm ilgio.

Sofijos Jegorovos nuotr.

Po to išsirito dar trys. Gyvalazdžių šeimininkė laukia, kiek dar jų bus.

Kol kas jie dar labai maži, bet gana judrūs – judresni nei suaugusieji jų gentainiai.

Suaugusi gyvalazdė yra maždaug sprindžio dydžio žalios spalvos.

Šis vabalas – maskuotės meistras. Gamtoje jo taip paprastai nepastebėsi.

Nelengva iš karto pamatyti ir Sofijos įrengtoje jo buveinėje – plastikiniame inde, kai jis pasislepia tarp žalialapių šakelių, kuriomis maitinasi.

"Į gamtą jų tikrai nepaleisiu, jie ten žūtų, nors vasarą pas mus dabar ir šilta, bet, kaip jie ištvertų žiemą? Kur dėsiu tiek gyvalazdžių – dar nežinau, bet situacija darosi įdomi", – šypsojosi klaipėdietė.

Gyvalazdžių pasaulyje yra apie 3 tūkst. rūšių. Kai kurios jų užauga net iki 56 cm dydžio. Šiam gyviui poruotis neretai partnerio nereikia.

Gamtoje daugiausia vyrauja patelės, tačiau iš tūkstančio pasitaiko ir vienas patinėlis. Gyvalazdės gyvena 9–12 mėnesių. Maitinasi įvairių augalų lapais, pradedant ąžuolo ir baigiant margalapiais fikusais.

Sofijos Jegorovos nuotr.