Skolininke ne savo noru tapusi klaipėdietė nebežino, kaip išvaryti nuomininkus, kurie ne tik nemoka mokesčių, bet ir nutraukė bet kokį bendravimą su būsto šeimininke. Moteris baiminasi, kad ją netrukus užgrius antstoliai, tuo metu jos būste gyvenanti pora atsitvėrė tylos siena.

Vėlavo mokėti mokesčius

"Trijų kambarių butą norime išlaikyti anūkei. Nusprendėme jį išnuomoti, bet užuot davęs pelno, jis mums neša tik nuostolius, – guodėsi pagyvenusi klaipėdietė Stanislava. – Visokių nuomininkų teko matyti. Ir girtuoklių buvo, ir sukčių. Galiausiai atsirado solidaus amžiaus pora. Supratau, kad jiems nepasisekė su verslais, žmonės prarado savo būstą. Atrodė protingi ir dirbantys, maniau, kad pagaliau dėl buto galėsiu būti rami."

Pernai gegužės mėnesį nuomos sutartis buvo sudaryta oficialiai. Tačiau jau po pirmųjų mėnesių paaiškėjo, kad būsto savininkei nebus lengva ir su šiais nuomininkais – pradėjo vėluoti mokėti ne tik nuomos mokestį, bet ir už komunalinius patarnavimus.

Kada ir kiek sumokėta už vandenį ar elektrą, šeimininkė negalėjo sužinoti, nes vasarą nuomininkė ją įtikino mokėsianti internetu, tad rodmenys į knygeles nebuvo rašomi.

Jau rudenį Stanislava suprato – nuomininkai vėlinasi mokėti mokesčius, o kartais jų visai nemoka.

Prašė policininko pagalbos

Vieną vėlyvo rudens dieną nuomininkė pareikalavo jos netrukdyti ir išvarė šeimininkę iš buto.

Žiemą kelis kartus moteris liko stovėti už durų. Nors jautė, kad nuomininkai yra namuose, tačiau į vidų jos neįsileido.

"Supratau, kad kažkas negerai, nusprendžiau patikrinti, ar pora moka mokesčius. Esu nebe jauna, bet pasiryžau ir apsilankiau visose įmonėse: "Klaipėdos energijoje", "Lesto", dujas ir vandenį tiekiančiose bendrovėse. Kai kurie mokesčiai buvo nemokėti keturis mėnesius. Prisiminiau, kad nuo vasario nuomininkai žadėjo išsikelti. Išsigandau, kad mane paliks be nieko ir paprašiau apylinkės inspektoriaus padėti man patekti į butą, kad galėčiau oficialiai užfiksuoti, ką rodo skaitikliai", – pasakojo Stanislava.

Moteris taip pat ketino įspėti nuomininkus, kad nuo vasario 1 d. prašo nuomininkus išsikelti.

Tąkart duris atidarė ir Stanislavą su pareigūnu įsileido nuomininkė, jos sutuoktinio nebuvo namie. Tada ji pripažino esanti skolinga per 700 litų.

Policininkai suprato, kad konflikto tarp moterų nėra, ir išskubėjo.

Dėl smūgio – privatus kaltinimas

"Norėjau pažiūrėti, ką rodo dujų skaitiklis. Paprašiau degtukų, bet buvau pastumta ir griūdama labai susitrenkiau. Nuomininkė perlipo per mane gulinčią ir kankinamą skausmo ir pareikalavo eiti lauk. Gerai, kad man niekas nelūžo. Išsikviečiau greitąją pagalbą, buvau nuvežta į ligoninę, – pasakojo pensininkė. – Tada vartojau daug vaistų, ilgai vaikščiojau pasiramsčiuodama lazdele."

Stanislava norėjo, kad už tokią piktadarybę moteris atsakytų, tačiau policija išnagrinėjo skundą ir nusprendė, kad pensininkė turi kreiptis privataus kaltinimo tvarka.

Apskaičiavusi, kad tai jai kainuos nemažai pinigų, Stanislava atsisakė minties bylinėtis dėl sužalojimo. Tačiau patirta skriauda ir vis labiau augančios skolos už nesumokėtus mokesčius vertė ją galvoti apie kreipimąsi į teismą dėl iškeldinimo bei skolos priteisimo.

Teisininkas, į kurį kreipėsi moteris, paaiškino, kad pigiau būtų susitarti gražiuoju. Mat gali atsitikti, kad nuomininkai, kaip žadėjo, išvažiuos į užsienį, tada šeimininkė turės tik dar daugiau išlaidų.

Išmesti į gatvę negalima

Galiausiai Stanislava raštu pranešė nuomininkams reikalaujanti išsikelti, nes nuomos sutartis nutraukiama. Tokius raštus nuomininkai gavo dukart, tačiau išsikelti, kaip aiškėja, nesiruošia.

Kadangi pensininkei nesiseka susikalbėti su nuomininke, moteris pradėjo kalbėti su jos sutuoktiniu.

Tris kartus vyras paskyrė susitikimą, nurodė konkretų laiką ir vietą, tačiau pats neatėjo ir mokesčių nesumokėjo.

"Kiekvieną mėnesį vaikštau į paslaugas teikiančias įmones ir tikslinu skolos dydį. Jau išgirdau, kad skolos gali būti išieškomos antstolių. Dvi įmonės ruošiasi dėl to kreiptis į teismą. Nebežinau, ką daryti. Padėtis nesuvokiama – turiu butą, bet jame gyvenantys žmonės ne tik nemoka nuomos, bet ir klampina mane į skolų liūną. Tik to betrūksta, kad prarasčiau anūkei laikomą butą", – baiminosi klaipėdietė.

Dabar Stanislava jau nepamena, ar policininkas, ar kažkas iš pažįstamų jai patarė pasielgti paprasčiau. Sulaukti, kada nuomininkų nebus namie, atsirakinti butą, supakuoti jų daiktus ir išgabenti į saugią vietą, paskui informuoti, kur juos gali pasiimti, o buto užraktus pakeisti.

Uostamiesčio 1-ojo policijos komisariato viešosios policijos vyresnysis specialistas Ričardas Šėgžda paaiškino, kad tokie veiksmai būtų neteisėti.

"Gyvename civilizuotoje šalyje ir elgtis turime laikydamiesi įstatymų. Ir nuomininkai turi teisių, taip be niekur nieko negalima žmonių išmesti į gatvę, – patikino pareigūnas. – Apylinkės inspektorius negali kištis į tokius santykius. Mes viso labo galime užtikrinti viešąją tvarką, o tie santykiai, kurie numatyti nuomos sutartyje, turi būti išsiaiškinti teisme."

Moterys negali susitarti

Buto nuomininkas Konstantinas patikino dienraščio "Klaipėda" korespondentus, kad birželio 26-ąją grįš iš komandiruotės ir susitiks su buto savininke.

"Turėjome finansinių sunkumų, todėl įsiskolinome. Bet dabar viskas susitvarkė. Sutartą dieną susitiksime ir aptarsime, kada ir kaip viską sumokėsime. Šį kartą jau tikrai. Praėjusius kartus buvau skubiai išvykęs darbo reikalais, negalėjau net paskambinti pranešti, kad neateisiu į susitikimą", – teisinosi vyras.

Jis atviravo, jog žmona esanti karštesnio būdo, todėl tvarkyti reikalus ėmėsi pats nepaisydamas didelio užimtumo darbe. Vyras aiškino, jog Stanislava pati išvedė jo žmoną iš kantrybės, dažnai ateina į butą, skambina, beldžiasi į duris, šūkauja.

Vyro tvirtinimu, pensininkė tyčia nugriuvo, kad galėtų apkaltinti jo žmoną smurtu.

Konstantinas patikino neketinąs niekur išvažiuoti, sumokės skolas, susitaikys su šeimininke ir gyvens toliau.

Tuo metu Stanislava jau surinko dokumentus, reikalingus ieškiniui paduoti į teismą dėl susidariusios skolos priteisimo.

Teisių gynimas kainuoja

Tačiau bandymas apginti savo interesus klaipėdietei taip pat smogs per kišenę.

Advokato paminėta 500 eurų atlygio už jo paslaugas suma pribloškė senolę. Valstybės skiriamo advokato moteris negali tikėtis, nes jos pajamos keliais eurais viršija ribą, nuo kurios skiriama ši teisinė pagalba.

Moteris norėjo paskatinti nuomininkus greičiau sumokėti mokesčius išjungdama jiems elektrą. Tačiau ir šis veiksmas kainuoja.

"Lesto" oficialiai skelbia, kad įsiskolinusiems vartotojams elektros energijos tiekimo sustabdymas kainuoja 26,35 euro, o patiems klientams prašant tai padaroma už 21,73 euro. Atnaujinti elektros tiekimą galima sumokėjus 22,64 euro.

Mokesčiai turi būti sumokėti

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovas Arūnas Liubinavičius paaiškino, jeigu nuomos sutartis sudaryta pagal teisės aktus ir nuomininkas yra registruotas valstybės įmonėje Registrų centre, atliekų tvarkytojai sąskaitas išrašo nuomininkui. Tad įsiskolinęs nuomininkas, o ne būsto savininkas moka šią skolą.

Analogiška situacija susijusi ir su "Klaipėdos energijos" klientais. Įmonė sudaro sutartį su kiekvienu vartotoju, įmonės darbuotojams nesvarbu, ar vartotojas yra nuomininkas ar būsto savininkas.

"Jeigu būstas išnuomotas nelegaliai, tai situacija yra absoliučiai beviltiška. O jeigu nuomininkas yra registruotas kaip įmonės klientas, jis ir bus atsakingas už savo skolas", – aiškino A.Liubinavičius.

Teisininkai žino, jog dažniausiai nuomos sutartyje būna aptariama, kad mokesčius moka nuomininkai, nors sutartis su paslaugų tiekėjais sudaryta būsto savininkų.

Komentaras

Milda Valiulytė

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja

Klaipėdos miesto apylinkės teisme šiemet buvo gautos 67 bylos dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių teisinių santykių. 59 kartus ieškove buvo Klaipėdos miesto savivaldybė. Kiti devyni atvejai rodo, kad privatų būstą išnuomoję žmonės dėl nuomos santykių kreipiasi į teismą nedažnai. Paprastai žmonės pateikia rašytines patalpų nuomos sutartis, kuriose nurodoma, kas, kada ir kiek turi mokėti. Teisme aiškinamės, ar yra duomenų, kad pagal šią sutartį atsiskaityta. Tokios bylos nėra labai sudėtingos. Sunkiau būna, kai rašytinės sutarties nėra, o įstatymas numato ir tokią galimybę. Gali būti, kad dalis tokias žodines sutartis sudariusių žmonių svarsto, ar sugebės įrodyti savo tiesą, bet ir jie turi teisę kreiptis į teismą. Siekiant palankaus sprendimo, geriausia įrodinėti rašytiniais įrodymais, bet galima kviestis ir liudytojus. Bylos gali būti nagrinėjamos supaprastintu procesu, pagal kurį teismas skolas gali priteisti labai greitai. Bet toks teismo įsakymas įsiteisėja tik tada, kai skolininkas jį asmeniškai gavo ir nepareiškė prieštaravimų. Jeigu skolininkas slapstosi, tada kreipiamasi į teismą su ieškiniu, o bylos išnagrinėjimas priklauso nuo to, ar lengva rasti atsakovą. Vien dokumentų įteikimas gali užtrukti iki dviejų mėnesių. Jei atsakovas nepareiškia prieštaravimų, byla gali būti išnagrinėta per tris mėnesius. Bet jeigu atsakovas ginčysis, procesas gali užtrukti iki pusmečio. Tokio pobūdžio bylose advokato dalyvavimas nėra privalomas. Vis dėlto patartina prieš kreipiantis į teismą pasitarti su profesionaliais teisininkais. Išmesti iš buto nuomininko daiktų negalima. Įstatymas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių pabaigą ir jų nutraukimą. Jeigu pasibaigus nuomos terminui nuomotojas nesiima jokių veiksmų, po 10 dienų nuomos sutartis tampa neterminuota, tad apie jos nutraukimą reikia įspėti prieš šešis mėnesius. Nuomininkas turi teisių ir gal net daugiau nei nuomotojas.