"Šoksiu nuo tilto. Mama, kam aš tau toks reikalingas?" – tokius žodžius savo motinai ištarė sūnus po to, kai iš greitųjų kreditų bendrovių prisiėmė paskolų, o pinigus pralošė.

Prislėgė tūkstantinės skolos

Uostamiestyje gyvenanti šeima jau kelis mėnesius gyvena nuolatinėje įtampoje – prasiskolinęs dvidešimtmetis sūnus Nerijus grasina nusižudyti.

Nors artimieji stengiasi jam padėti ir net už jį grąžino skolas, visa tai situacijos nepakeitė. Per trumpą laiką jaunuolis vėl prasiskolino.

"Apie tai, kad sūnus kaip išprotėjęs skolinasi iš visų greitąsias paskolas išduodančių bendrovių, sužinojome visai neseniai – prieš pat Naujuosius. Gavome grasinamą raštą, kad laiku nesumoka įmokų. Tuomet Nerijus prisipažino, jog jis įvairioms pinigus skolinančioms bendrovėms jau skolingas 10 tūkst. litų", – pasakojo nevilties apimta jaunuolio mama Nijolė.

Moteris teigė, jog sūnus nedidelių paskolų sugebėjo prisiimti iš dešimties šalyje veikiančių smulkius kreditus dalijančių įmonių.

"Jis skolinosi po keturis–šešis šimtus litų. Matyt, didesnių paskolų jam nesuteikdavo. Tik vienoje bendrovėje jam iškart paskolino per tūkstantį litų. Tačiau bendra skola susidarė didelė", – neslėpdama ašarų ir jaudulio kalbėjo pašnekovė.

Pinigus prarado lažybose

Moteris pasakojo, jog vos tik sužinojusi apie sūnaus pečius slegiančią paskolų naštą, ėmė klausinėti, kur jis tuos pinigus padėjo.

Tuomet paaiškėjo, jog visas pasiskolintas sumas jis užstatė lažybų bendrovėse. Moteris įtaria, jog dalį pinigų sūnus pralošė ir kazino – nemažai žmonių jį ten matė.

"Kai sužinojome apie jo problemą, mus ištiko šokas. Iš artimiausių draugų, giminaičių pasiskolinome ir kreditoriams grąžinome pinigus. Juk skola dėl aukštų palūkanų kasdien nepaliaujamai didėjo, tad delsti negalėjome", – atviravo moteris.

Nijolė prisipažino, jog baimindamasi, kad jis vėl nepultų imti paskolų, iš sūnaus atėmė visus asmens dokumentus, bankų korteles.

Paėmė dar 8 tūkst. litų

Po to kurį laiką atrodė, kad viskas susitvarkė, ir jaunuolis nustojo skolintis bei lošti, tačiau praėjusią savaitę paaiškėjo, jog jis vėl prisiėmė kreditų.

"Negrįžo nakvoti, puoliau skambinėti. Iš pradžių nekėlė ragelio, vėliau šiaip taip prisiskambinau. Tuomet jis man pasakė, jog vėl turi bėdų, prasiskolino ir dar pridūrė, jog daugiau niekada nebegrįš. Jis sakė norintis žudytis. Nebežinau, ką daryti, kaip padėti savo vaikui? Plyšta širdis. Baisu, kad prieš save nepakeltų rankos", – susirūpinimo neslėpė klaipėdietė.

Paaiškėjo, jog sūnus iš tų pačių bendrovių per mėnesį vėl pasiskolino apie 8 tūkst. litų.

Motiną baugino antstoliais

Labiausiai moteris negali suprasti to, kad žmogus, neturintis jokių asmens dokumentų, sugeba gauti paskolų.

Kodėl pinigus skolinančių bendrovių šalyje niekas nekontroliuoja – pinigus jos skolina nė netikrindamos duomenų apie asmenį?

"Nežinau, kaip jis vėl tuos kreditus pasiėmė, juk jokių dokumentų neturi – visi pas mane. Tai ne tik mūsų šeimos tragedija, tokių besiskolinančių žmonių yra daugybė. Kredito bendrovės net netikrina duomenų, joms nerūpi, kad klientas jau turi paėmęs daugybę paskolų kitose įstaigose", – baisėjosi moteris.

Pasak jos, sūnaus atlyginimas šiuo metu siekia tūkstantį litų per mėnesį, tačiau šios sumos nepakanka net paskolų palūkanoms padengti. Tačiau skolindamos pinigus bendrovės į tai jokio dėmesio nekreipė.

Nijolė jau kelissyk apvažiavo visas greituosius kreditus išduodančias bendroves, kur prašė darbuotojų Nerijui daugiau nebeskolinti. Tačiau ten dirbantys vadybininkai atvirai iš moters pasityčiojo sakydami, jog jos sūnus jau seniai pilnametis, todėl už savo veiksmus pats atsako.

"Kur jis beeitų, visur pasiskolina ir niekas negali to pažaboti – Nerijus pilnametis, dirba, todėl paskolos jam lengvai suteikiamos. Kai tų kredito teikėjų paklausiau, ką jie darys, kai nebeatgaus paskolų, jie man šaltakraujiškai atsakė, jog kreipsis į antstolius", – prisiminė moteris.

Daiktus nešė į lombardą

Nijolė sakosi, kad jos sūnus yra priklausomas nuo lošimo, tačiau vis tiek niekaip tuo negalinti patikėti.

"Dabar jau suprantu, kad jis tikrai yra ligonis, jį būtina gydyti, kitaip jo laukia tragiškas likimas. Tačiau niekada gyvenime nė nebūčiau įtarusi, kad jis yra nuo kažko priklausomas. Sūnus visiškai nerūko, negeria, dirba, studijuoja – atrodo normalus žmogus, tačiau už viso to slypi liga. Nežinau, kaip jį išgelbėti. Gal kas patars? Kodėl Seimas nesugeba sukurti įstatymų, žabojančių kreditų teikėjus?" – ašarodama klausė moteris.

Išaiškėjus sūnaus problemoms, Nijolė sužinojo ir tai, kad Nerijus į lošimo liūną įsitraukė dar besimokydamas mokykloje, kai taupydavo pietums duotus pinigus, o vėliau juos pralošdavo.

Pritrūkęs pinigų, jis jų gaudavo lombarduose, kur įkeisdavo asmeninius daiktus – mobiliuosius telefonus, magnetolą ar kitus.

Pasirodžius publikacijai į redakciją kreipėsi Klaipėdos anoniminių lošėjų grupės narys Rokas, kuris siūlo ne tik Nerijui, bet ir visiems kitiems klaipėdiečiams, jaučiantiems priklausomybę, nepabijoti ir ateiti į jų organizuojamus susirinkimus.

Anoniminių lošėjų susirinkimai vyksta kiekvieną trečiadienį nuo 19.00 iki 21.00 val. Klaipėdos Taikos Marijos Karalienės bažnyčios patalpose. Tiems, kuriems reikia papildomos informacijos jos pasiteirauti gali mob. tel. +370 671 78781.

Rokas: "Anoniminiai lošėjai - tai draugija vyrų ir moterų, kurie dalijasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, siekdami padėti sau ir kitiems įveikti lošimo problemą. Vienintelė sąlyga, norint tapti draugijos nariu - tai noras mesti lošti. Anoniminių lošėjų draugija nesusijusi su jokiomis sektomis, tikybomis, politika, organizacijomis ar institucijomis. Taip pat ji neremia jokių judėjimų. Mūsų pagrindinis tikslas - mesti lošti ir padėti kitiems lošėjams padaryti tą patį. Dauguma mūsų nenorėjo ar tiesiog negalėjo prisipažinti turintys problemų dėl potraukio lošti. Niekas nemėgsta prisipažinti esąs kitoks nei visi aplinkiniai. Todėl nenuostabu, kad daugelis mūsų begalę kartų beviltiškai stengėsi įrodyti, kad gali lošti taip, kaip lošia visi kiti, t.y. vadovaudamiesi sveiku protu ir logika. Mintis, kad kada nors kažkokiu būdu pavyks kontroliuoti savo potraukį lošti, kamuoja kiekvieną lošėją. Šis įsitikinimas dažniausiai būna toks stebėtinai tvirtas, kad priveda lošėjus iki kalėjimo grotų, beprotybės ar net mirties. Mes suvokėme, kad pirmiausia privalome sąžiningai ir atvirai prisipažinti sau, jog esame priklausomi nuo lošimo. Tai pirmasis išsivadavimo iš priklausomybės žingsnis. Iliuzija, kad esame arba galime būti tokie patys, kaip ir visi kiti, privalo negrįžtamai išnykti. Mes praradome galimybę kontroliuoti savo lošimą. Žinome ir suprantame, kad nei vienas kompulsyvus lošėjas niekada daugiau nebegalės šio įpročio kontroliuoti. Visi ne kartą manėme galį atgauti ar jautėmės atgaunantys šį savo sugebėjimą, tačiau tai trukdavo neilgai. Vėl kartojosi nekontroliuojamo, nevaldomo lošimo periodai, ilgainiui sąlygoję mūsų apgailėtiną, protu sunkiai suvokiamą degradaciją. Mes įsitikinę, kad lošėjai, tokie kaip mes, serga progresuojančia liga. Laikui bėgant, jų būklė blogėja ir niekada nepagerėja pati savaime. Siekdami gyventi laimingą, pilnavertį gyvenimą, mes stengiamės kasdieniniuose reikaluose bei situacijose pasikliauti ir vadovautis geriausiomis savo savybėmis, sugebėjimais bei tam tikrais principais. Daugelis kompulsyvių lošėjų prieš prisijungdami prie Anoniminių lošėjų, manė esantys morališkai silpni ar tiesiog "prasti lošėjai". Anoniminių lošėjų koncepcijos esmė yra ta, kad kompulsyvūs lošėjai yra ligoniai, kurie gali pasveikti, jei aktyviai stengsis dalyvauti specialioje programoje, jau pagelbėjusioje daugeliui vyrų ir moterų, turėjusių lošimo ar kompulsyvaus lošimo problemą".