Nuspręsta stebėti oro taršą 6 papildomose vietose, o 4 taškuose bus padidintas tiriamų parametrų skaičius.

To prireikė norint įvertinti transporto srautų, pramonės įmonių, uosto ūkinės veiklos, individualių namų šildymo poveikį gyvenamajai aplinkai ir oro kokybei.

Siekiant išsamiau įvertinti uosto įmonių veiklos poveikį aplinkai, nauji tyrimo taškai numatyti Švyturio g. prie gyvenamųjų namų bei Kopgalyje. Be to, Sportininkų g. prie gyvenamųjų namų bei Melnragėje Molo g. bus atliekami tyrimai mobilia laboratorija.

Nauji tyrimo taškai taip pat numatyti Laisvojoje ekonominėje zonoje bei Paupių gyvenamajame kvartale esančioje Šienpjovių gatvėje. Čia bus vertinama pramonės tarša.

Kilus ažiotažui dėl pietinėje miesto pusėje sklindančios smarvės, Šilutės plente ties Budelkiemio gatve, šiaurinėje Rimkų gyvenvietės dalyje bei Jūrininkų prospekte ties Vingio gatve esančiuose taškuose padidintas tiriamų parametrų skaičius.

Teigiama, kad tokie ilgalaikiai matavimai ir jų rezultatai padės pagerinti aplinkos kokybę.

Tiesa, šis malonumas miestui kainuos. 2019–2021 m. preliminarus lėšų poreikis aplinkos oro monitoringui – 35,3 tūkst. eurų kasmet.

Dauguma tarybos narių sutiko, kad papildomi taršos tyrimai yra būtini. Tačiau pabrėžė, kad svarbu ne tik matuoti, bet ir imtis realių veiksmų.

"Panašu, kad dauguma pramonės įmonių ir bendruomenės atstovų suvokia, kad tokio pasaulio, koks jis buvo iki šiol, nebebus. Taip dirbti nebegalima. Džiaugiuosi kolegų entuziazmu, bet kai ateina laikas veikti, pradeda drebėti rankos. Pagrindiniai instrumentai, kuriais gali pasinaudoti savivaldybė, yra bendrieji planai, direktorius turi teisę reguliuoti transporto eismą mieste ir padidėjus oro taršai stabdyti eismą. Ką daro kaimynai lenkai – sunkusis transportas ten sekmadieniais nejuda, o pakilus temperatūrai jis yra stabdomas. Šias priemones mes irgi turime. Valstybės priešai yra tie, kurie savo veikla kenkia žmonių sveikatai", – dėstė Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.