Prognozavo išnykimą

Realiai Klaipėdoje šiandien gyvena 202,5 tūkst. žmonių.

Tai yra beveik tūkstančiu daugiau nei prieš 20 metų.

Šis faktas kardinaliai prieštarauja Statistikos departamento duomenims, kurie liudija, jog nuo 1996 iki 2016 m. Klaipėdoje gyventojų skaičius sumažėjo 47 tūkst. (nuo 201 577 iki 154 326).

"Gyventojų skaičius yra nustatomas sausio 1 dieną, kai vyksta surašymas. Po to mes žiūrime, kokie demografiniai įvykiai vyksta per metus, kiek žmonių gimsta, miršta, kiek žmonių į miestą atvyksta ar išvyksta. Toliau prie to surašymo metu nustatyto skaičiaus yra pridedami gimusieji, atimami mirusieji, pridedami atvykusieji, atimami išvykusieji. Jei per metus įvyksta kokie nors teritoriniai pakitimai, tai pridedami arba atimami tos teritorijos gyventojai. Taip gaunamas tų metų sausio 1 d. esamų gyventojų skaičius", – savo metodikas dėstė Lietuvos statistikos departamento Gyventojų ir migracijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Danguolė Svidlerienė.

Anot oficialios statistikos, klaipėdiečių mieste nuo 1996 m. sumažėjo 47 251 žmogumi.

Vidutiniškai per metus Klaipėda netekdavo 2 363 miestiečių.

Todėl nuolatos buvo akcentuojama, kad demografinė padėtis uostamiestyje blogėja jau 20 metų.

Prabilta, kad po kelių dešimtmečių Klaipėda veikiausiai neteks didmiesčio statuso ar net visai išnyks iš žemėlapio.

Tačiau ar tikrai?

Tik skaičių kalba

Dienraštis pamėgino susumuoti realius Klaipėdos miesto mokesčių mokėtojų, pensijų gavėjų, moksleivių, studentų bei ikimokyklinukų duomenis.

Rezultatas apstulbino.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai Klaipėdoje buvo 105 524 gyventojų pajamų mokesčio (GMP) mokėtojai, tai yra tie žmonės, kurie oficialiai dirba uostamiestyje, ir veikiausiai tik labai mažas procentas jų čia negyvena.

"Sodros" duomenimis, Klaipėdoje yra ir 61 886 pensijų gavėjai, kurie neabejotinai – klaipėdiečiai.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, miesto bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 18 613 moksleivių, o ikimokyklines įstaigas lanko dar 9 125 vaikai.

Statistikos departamento duomenimis, uostamiestyje šių metų pradžioje buvo 2 810 mažylių iki dvejų metų, taip pat 3 462 profesinio mokymo įstaigų mokiniai, 6 243 kolegijų bei 4 841 universitetų studentas.

Tokiu būdu, netaikant jokių mokslinių statistinių duomenų apdorojimo metodikų, tiesiog sudėjus visus šiuos skaitmenis ir gauname įspūdingą 202 500 sumą.

Tai turėtų reikšti, kiek realiai žmonių šiuo metu yra Klaipėdos mieste (t. y. truputį daugiau nei 1996 m.).

Galimas dalykas, kad kai kurie šie duomenys dubliuojasi, pvz., dirbantys pensininkai ar studentai pateko ir į GMP mokėtojų, ir į studentų kategoriją, galbūt kai kurie vaikai nuo pusantrų iki dvejų metų lanko darželius, tad jie priskaičiuoti ir prie darželinukų.

Tačiau, logiškai vertinant, ši paklaida tikrai negalėtų siekti 47 tūkstančius, kaip šiuo metu skelbia Statistikos departamentas.

Ir dar. Per 21 metus rinkimų teisę turinčių asmenų Klaipėdoje sumažėjo tik 10 736 (nuo 151,7 tūkst. 1996 m. iki maždaug 141 tūkst. 2017 m.).

Tai irgi liudija, kad realus klaipėdiečių mažėjimas per tuos metus vis dėlto nebuvo toks drastiškas, kaip deklaruojama.

Kodėl sukasi skaitikliai?

Išgirdęs informaciją apie tokius gyventojų skaičių nesutapimus, Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas nesusilaikė: "Čia sena sentencija, jog didžiausias melas yra statistika, tik pasitvirtina. Kaip skaičius pateiksi, tokie jie ir bus."

Po nepriklausomybės paskelbimo, kai pasitraukė sovietinė kariuomenė, o vėliau atsivėrė Šengeno erdvė, esą natūralu, kad ir Klaipėdoje žmonių sumažėjo.

"Tačiau praėjus kuriam laikui atsirado ne vienas gyvenamasis kvartalas – Žolynų, Dragūnų, Gandrališkės ir kiti. Tad klausimas, kodėl Klaipėdoje tiek mažai tuščių butų ir kodėl čia taip nelengva išsinuomoti būstą? Jeigu tikėtume statistika, kuri tvirtina, kad mieste sumažėjo beveik 50 tūkst. gyventojų, tai turėtų būti bent jau 17 tūkst. laisvų butų", – dėstė A.Šulcas.

Maža to, dabar visuose būstuose yra apskaitos skaitikliai.

Vicemeras pateikė užklausą į dujų, elektros, vandens įmones, ir paaiškėjo įdomūs dalykai.

Skaitikliai esą nesisuka tik apie tūkstantyje butų, tad galima manyti, jog ten niekas negyvena (mirė, išvažiavo, pardavė).

Pasak A.Šulco, tokio dydžio mieste, kaip Klaipėda, įvertinus oficialų gyventojų sumažėjimą, šiuo atveju laisvų butų netgi yra mažoka.

Būstuose skaitikliai sukasi. Klausimas, kas ten gyvena?

"Tačiau visuose kituose būstuose skaitikliai sukasi. Klausimas, kas ten gyvena? Mano versija yra, kad tai – gasterbaiteriai (vok. darbo atvykėliai), tie žmonės iš tolimesnių provincijų, kurie atvažiuoja į Klaipėdą, kur dirba ir gyvena nuomojamuose butuose. Čia jiems yra galimybė kabintis į gyvenimą, jie čia apsiperka parduotuvėse, bet nevaikšto į kiną, teatrą, koncertus, kitus renginius. Beje, jie yra didžiulė problema, ne ką lengvesnė, nei tuštėjanti Klaipėda", – pastebėjo A.Šulcas.

Darbuotojai plūsta tūkstančiais

Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška pastebi, kad kvalifikuotos darbo jėgos uostamiestyje nuolatos trūksta.

Jei anksčiau darbo rinkoje bet kuris darbdavys galėjo laisvai susirasti darbuotoją ir į darbo vietą pretenduodavo dešimtys žmonių, dabar tokių yra tik vienas kitas.

Pavyzdys – viena didžiausių tarptautinių krovinių gabenimo kompanijų Klaipėdoje pernai įdarbino apie tūkstantį vairuotojų iš Ukrainos.

"Jei būtų galima susirasti vietinių darbuotojų, jie to tikrai būtų nedarę, nes ukrainiečiams tikrai nemoka mažiau nei lietuviams, atlyginimai yra panašūs. Ši kompanija apmoko vairuotojus, sėkmingai dirba su Darbo birža, turi mokymo centrą. Faktiškai visi lietuviai, kurie nori tapti vairuotojais, be problemų gali baigti šį mokymo centrą. Deja, darbdaviams labai nesisekė, kokias jie pastangas bedėjo, vietinių pritraukti nepavyko, todėl teko jų įsivežti iš Ukrainos", – kalbėjo A.Mileška.

Labiausiai Klaipėdoje dabar trūksta suvirintojų, statybininkų, vairuotojų ir virėjų.

Pastaraisiais metais yra suprastinta tvarka užsieniečiui Lietuvoje gauti leidimą čia dirbti: jei anksčiau žmogų įdarbinti reikėdavo pusės metų, dabar užtenka dviejų savaičių.

Dejuoti, kad valstybė sunyks, nes nebėra žmonių, nėra pagrindo.

"Tačiau, kiek tokių šiemet įvažiavusių žmonių, niekas nebežino. Darbo birža nebeturi tokios informacijos, nes tam leidimų duoti nebereikia. O iki tol kasmet norinčių dirbti Lietuvoje skaičius augo geometrine progresija. Tad dejuoti, kad valstybė sunyks, nes nebėra žmonių, nėra pagrindo. Tai netiesa, nes, jei iš kitur pas mus važiuos dirbti, gyventojų skaičius čia nemažės", – vylėsi pašnekovas.

A.Mileška girdėjo, kad Klaipėdoje yra siuvėjų poreikis, tad veikiausiai ir jų pasipils pas mus iš trečiųjų šalių.

Tie atvykę žmonės turės kur nors gyventi, todėl, tikėtina, jie ir užima tuos tuščius klaipėdiečių emigrantų butus.

Ambicingi miesto planai

Nepaisant gausėjančio atvykėlių srauto, Klaipėda, anot A.Šulco, per pastaruosius dešimtmečius vis dėlto neteko nemenkos dalies gyventojų. Kaip ir kitos Lietuvos vietovės.

"Jei vadovautumėmės oficialia statistika, kuri byloja, kad uostamiestis per 20 metų prarado apie 50 tūkst. žmonių, manyčiau, vektorių reikėtų taikyti kažkur per vidurį. Nepamirškime dar tų, kurie išsikėlė už administracinės Klaipėdos ribos 10 km spinduliu. Manyčiau, ir jie vis dar klaipėdiečiai", – teigė A.Šulcas.

Pasak vicemero, miestas nusiteikęs optimistiškai. Klaipėdos vadovai kartu su universitetu, pramonininkais, laisvąja ekonomine zona rengia Klaipėdos ekonominio proveržio strategijos planą.

Ir šią savaitę vyko sesija, kur kalbėta, kad Klaipėdai reikia papildomų gyventojų, pirmiausia, aukštai kvalifikuotos darbo jėgos, taip pat ir iš užsienio.

"Gyventojų skaičius turėtų būti realus, tai reiškia, kad visi tie, kurie šiandien gyvena pas mus, o deklaruoti Zapyškyje ar Ignalinoje, turėtų tapti Klaipėdos gyventojais. Reikia į uostamiestį vilioti žmones ir iš artimiausių rajonų, sudaryti sąlygas bei kviesti juos atvažiuoti gyventi čia. Tai reikštų, kad nukraujuos kiti rajonai, bet čia Klaipėda neturėtų turėti jokio gailesčio. Jeigu jie ten nesugeba užsikabinti, tai juos priglaus Motina Klaipėda", – pabrėžė A.Šulcas.