Kol neturi šio leidimo, ugdymo įstaiga negali gauti mokinio krepšelio lėšų.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministrė šiemet jau išdavė leidimus keturioms mokykloms dirbti pagal Ukrainos švietimo programą. Tokio sutikimo kol kas negavo dvi prašymus pateikusios mokyklos – Charkivo mokykla „Gravitacija“ ir Tarptautinė Ukrainos mokykla, kurios kol kas nepateikė visos informacijos ir dokumentų, įrodančių pasirengimą dirbti“, – BNS informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Tarptautinės Ukrainos mokyklos Klaipėdos filialo vadovas teigė, jog pamokos šią savaitę pradėtos vesti Alyvų gatvėje išsinuomotos patalpose, bendradarbiaujama ir su biblioteka, teatru.
Kitas mokyklos filialas veikia sostinėje – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos patalpose.
Tarptautinės Ukrainos mokyklos vadovė Olena Vnukovska BNS teigė, jog Klaipėdos ir Vilniaus filialuose registruoti beveik 1,1 tūkst. moksleivių, dirba 91 mokytojas.
Viešoji įstaiga tikisi nuo spalio gauti mokinio krepšelio lėšas, iš kurių galėtų mokėti pedagogams atlyginimus.
Viešoji įstaiga „Tarptautinė Ukrainos mokykla“ skelbia veikianti nuo 2007 metų keliolikoje Europos valstybių. Ministerijos duomenimis, Ukrainoje ji įsteigta kaip privati mokykla.
Leidimo neišdavė
Tarptautinei Ukrainos mokyklai ministerija penktadienį nusprendė neišduoti sutikimo pradėti dirbti pagal Ukrainos švietimo programą. Tokį sprendimą pasirašė ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Anot ministerijos, savo patarimais ir rekomendacijomis siekta padėti šiai mokyklai kuo greičiau pradėti veiklą, jos idėją palaiko ir Ukrainos ambasada Lietuvoje.
„Tačiau negalime leisti, kad valstybės lėšos būtų skirtos įstaigai, kuri kol kas nepasirengusi vaikų ugdymo veiklai. Ji galės pretenduoti gauti sutikimą tada, kai bus tam pasirengusi ir atitiks visus reikalavimus, kuriuos atitiko ir kitos įstaigos, jau gavusios sutikimą dirbti pagal Ukrainos švietimo programą“, – BNS sakė ministerijos kancleris Julius Lukošius.
Ministerijos specialistams išanalizavus mokyklos iki rugsėjo 26 dienos ministerijai pateiktus papildytus ar trūkstamus dokumentus, nustatyti trūkumai, dėl kurių neduotas sutikimas pradėti veiklą.
Anot ministerijos, mokyklos pateikti dokumentai neatitinka dokumentų rengimo bendrųjų reikalavimų, pvz., nėra aišku, kas vykdys programą, nėra pateikta visos pagrindžiančios informacijos apie mokymosi formas ir mokymo proceso organizavimo būdus.
Mokykla nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad valdomos mokymo patalpos atitinka higienos normas ir apsirūpinta reikiamais materialiaisiais ištekliais.
Trūksta įrangos
Mokyklos Klaipėdos filialo sąraše – apie 460 vaikų nuo pirmos iki vienuoliktos klasės. Sukomplektuotos aštuonios pradinukų klasės, taip pat 17 vyresnių, penktų-vienuoliktų klasių.
Pradėjome dirbti – tiek kabinetų, kiek sugebėjom įrengti, veikia. Papildomai pradėjom draugystę su Klaipėdos dramos teatru, jis suteikė savo patalpą ir irgi ten pamokos vyksta nuo pirmadienio.
Mokinių skaičius kinta – vieni ateina, kiti, pamatę, jog kol kas pamokų skaičius mažas, išeina, teigė filialo vadovas.
„Pradėjome dirbti – tiek kabinetų, kiek sugebėjom įrengti, veikia. Papildomai pradėjom draugystę su Klaipėdos dramos teatru, jis suteikė savo patalpą ir irgi ten pamokos vyksta nuo pirmadienio“, – BNS sakė Jevgenijus Kravčenka.
Mokykla uostamiestyje surinko apie 40 ukrainiečių mokytojų, trūksta chemijos ir lietuvių kalbos pedagogų.
„Kol kas vaikams vyksta po dvi, tris pamokas per dieną, vyresniems – po dvi pamokas. Mums trūksta įrengtų kabinetų. Kalbėjau su Klaipėdos švietimo skyriumi, Klaipėdos ir Kretingos rajonais, turėjau susitikimus, pateikiau prašymą įrengti kabinetus. Dabartinė situacija – apie 60 proc. stalų ir kėdžių, lentų turime. Finansavimo jokio kol kas negavome“, – sakė mokyklos vadovas.
Kėdes, suolus, kurių kai kurie 30 metų senumo, mokykla gavo iš kitų uostamiesčio mokyklų.
„Mes laimingi ką galime gauti, kad nesėdėtume ant grindų“, – teigė J. Kravčenka.
„Kai turi lentą, stalus ir kėdes negalima sakyt, kad pilnai įrengtas kabinetas, tai klasikiniu požiūriu, tokio pilnai įrengto nė vieno neturim, bet kur sėdėt, rašyt ant lentos, vaikui, kur sėdėt, padėt knygas yra“, – sakė vadovas.
Anot jo, šiuo metu 20-yje kabinetų trūksta dar apie 300 kėdžių, kiek mažiau suolų, taip pat spintų ir spintelių.
„Pas mus yra ukrainiečių mokymo programa, turime turėt knygas ir vadovėlius ukrainietiškus, kol kas gavome dalį fiziškai, bet pilną komplektą elektroninių knygų turime“, – sakė mokyklos vadovas.
Laukia krepšelio
Tarptautinės Ukrainos mokyklos vadovė Olena Vnukovska BNS teigė, jog viešoji įstaiga tikisi nuo spalio gauti mokinio krepšelio lėšas, iš kurių galėtų mokėti pedagogams atlyginimus.
„Mums Lietuva turi leisti dirbti pagal ukrainietišką programą. Iki spalio 1 turime gauti krepšelį, pas mus Klaipėdoje ir Vilniuje įdarbintas 91 ukrainiečių mokytojas, visi registruoti, visus priėmėme iš biržos. Laukiame krepšelio, kad galėtume apmokėti. Tik pagrindinis klausimas – iš kur gauti lėšų nuomai ir komunalinėms paslaugoms?“, – šią savaitę teigė O. Vnukovska.
Užsienyje, anot jos, veikia 40 tokių ukrainietiškų mokyklų – Prancūzijoje, Portugalijoje ir kitose šalyse.
„Mes laukėme Lietuvos iniciatyvos, bet to nesulaukėme, tad registravome viešąją įstaigą. Rusiškose mokyklose nėra vietų, o ir morališkai vaikai eiti nenori“, – teigė O. Vnukovska.
Nežinia dėl nuomos
J. Kravčenka teigia, jog kol kas iš Klaipėdos savivaldybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokykla paramos negavo, tačiau kreipėsi ir tikisi palaikymo.
„Mokinio krepšelis numatomas pagal Lietuvos sistemą, bet šios lėšos negali būti panaudotos nuomai, gali būti skirtos tik mokytojų atlyginimams, kanceliarijai“, – teigė vadovas.
Patapų nuomos kaina mėnesiui siekia 6500 eurų, papildomai – komunalinės paslaugos.
Kol kas mokykla verčiasi iš įnašo lėšų – po 50 eurų skyrė kiekvienas mokytis mokykloje užsiregistravęs vaikas.
„Teiksime prašymą savivaldybei paremti, aišku, prašysime pagalbos iš komercinių struktūrų, nes faktiškai Klaipėdos savivaldybė neišsprendžia šios problemos – mokyklos perpildytos. Turim viltį, kad mūsų pastangos bus suprantamos, žmonės, institucijos, kurie atsakingi už vaikus, prisidės prie proceso“, – kalbėjo J. Kravčenka.
Vadovas teigė bendravęs su Klaipėdos miesto savivaldybe, kurios atstovai teigė, jog administracija negali remti privačių mokyklų.
Ukrainiečių bendruomenė dėl patalpų buvo pateikusi prašymą Klaipėdos savivaldybei bei ministerija, tačiau tinkamų variantų, anot J. Kravčenkos, nebuvo pasiūlyta.
„Situacija gana sudėtinga, nes iš tikrųjų planas buvo atidaryti mokyklą šiemet tik Vilniuje, bet per ukrainiečių bendruomenę supratome, kad Klaipėdoje daug vaikų, jie netelpa. Negali būt lietuviškose mokyklose, perpildyta, nors buvo toks geros valios sprendimas didinti klases. Šitas sprendimas negali spręsti problemų, per daug ukrainiečių vaikų Klaipėdoje“, – sakė vadovas.
Pasak j, yra norinčiųjų mokytis ukrainietiškoje mokykloje ir iš Plungės, Kretingos, Klaipėdos rajono. Apie tai kalbėta su savivaldybių vadovais, diskutuota apie pavežėjimo paslaugą.
Sutikimo dar nedavė
Švietimo ministerijos teigimu, visoms steigiamoms mokykloms galioja baziniai reikalavimai, kuriuos užtikrinti turi mokyklos steigėjai: higienos normas atitinkančios patalpos, mokymosi ir kiti materialiniai ištekliai, mokytojai ir patvirtinta programa.
„Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ministeriją informavo, kad atliko mokykloje operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir nustatė, kad mokykloje dalyje klasių baldų dar nėra, mokomosiose patalpose šiuo metu yra keičiamos grindų dangos“, – teigiama ministerijos BNS pateiktame atsakyme.
Anot jos, kontrolės metu taip pat atkreiptas dėmesys į mokymo patalpų dirbtinio apšvietimo reikalavimus, kadangi daugumoje mokymo klasių veikė ne visi šviestuvai.
Mokykloje šiuo metu įrenginėjami tualetai, pakeista dalis unitazų. Kontrolės metu veikiančiuose tualetuose buvo tiekiamas tik šaltas vanduo, nebuvo popierinių rankšluosčių ar rankų džiovintuvų. Mokykloje nebuvo organizuojamas maitinimas.
Šiais trūkumais sostinėje BNS informavo įsitikinę ir mokykloje apsilankę ministerijos darbuotojai.
