Visą savaitę trukusi Jūrinių technologijų ir inovacijų paroda užbaigta tarptautine konferencija ir apdovanojimais "Vėjų rožė".

Apžiūrėjo povandeninį laivą

Jūrinių technologijų ir inovacijų parodoje buvo demonstruojami naujausi mokslo laimėjimai jūrinės aplinkosaugos, transporto ir logistikos, laivų statybos srityje, energetiniai, industriniai ir infrastruktūriniai projektai jūroje.

Vienas įdomesnių eksponatų – kretingiškio sukonstruotas povandeninis laivas. Gydytojo Jono Velžio pastatytas laivas jau išbandytas Kuršių mariose.

Pagrindinis Jūrinių technologijų parodos tikslas buvo skatinti ir populiarinti jūrinę veiklą, propaguoti Europos jūrines vertybes, kurti Lietuvos, jūrinės valstybės, įvaizdį.

Turi užsakovų užsienyje

Penktadienį mokslininkai iš Lietuvos ir kitų šalių Klaipėdos universitete diskutavo apie mokslo svarbą jūriniame versle. Lietuvoje verslas ir valstybė mažai investuoja į mokslą ir technologines naujoves. Jei ES šalyse mokslui skiriama beveik 2 proc. bendro vidaus produkto, pas mus šis skaičius siekia tik 0,82 proc.

Ekonominio nuosmukio metu tokios šalys, kaip Vokietija į naujas technologijas investuoja žymiai daugiau, nes manoma, kad tik naujovės padės išlaikyti gerus ekonominius rodiklius.

"Lietuvoje ilgą laiką buvo atgyvenęs požiūris, jog reikia kuo greičiau daryti pinigus. Tik imti ir neinvestuoti į naujas technologijas. Tačiau po truputį keičiasi ir lietuvių mąstysena. Vienas tokių rodiklių – Baltijos jūrinio slėnio steigimas. Jo principas – suvienyti verslą, mokslą ir specialistų parengimą. Jei pavyks įgyvendinti šį projektą, yra vilties, kad ir mokslas Lietuvoje atsigaus", – mano Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas Artūras Razinkovas.

Jis tvirtino, jog Baltijos slėnio kūrimui jau pasiruošta, laukiama, kol Vyriausybė skirs 110 mln. litų slėniui steigti. Likusioji suma – per 100 mln. litų bus skiriama iš ES fondų.

A.Razinkovas minėjo, kad jau atsirado kelios Vokietijos ir Norvegijos kompanijos, besidominčios Baltijos slėnio kūrimu. "Atsiranda galimų užsakovų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje", – tvirtino A.Razinkovas.

Įvertinti geriausi

Nusipelniusiems jūrinių inovacijų skatinimo, logistikos srityje buvo įteikti "Vėjų rožės" apdovanojimai. Juos įsteigė tarptautinis verslo žurnalas "Jūra. More. Sea". Pasak žurnalo vyriausiosios redaktorės Zitos Tallat-Kelpšaitės, buvo pasiūlyta 50 projektų, iš kurių išrinkta 12 geriausių, o keturi apdovanoti "Vėjų rožės" ženklu.

Už jūrų valstybės įvaizdžio stiprinimą buvo siūlyti trys kandidatai – regatos "The Tall Ships' Races" organizatoriai, laivybos kompanijos "DFDS Lisco" projekto "Keltų linijos" rengėjai, Lietuvos buriuotojų žygio "Tūkstantmečio odisėja. Vienas vardas – Lietuva" dalyviai. Pastarasis siūlymas laimėjo šioje nominacijoje.

Už inovacijų jūrų versle vystymą apdovanojimą gavo Vakarų laivų gamyklos projektas – vėjo jėgainių statybai jūroje skirtas laivas.

Už mokslo laimėjimus tiriant Baltijos jūrą ir pajūrį apdovanojimą "Vėjų rožė" laimėjo bendras Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos mokslininkų projektas "Power".

Ugdant jūrinį mentalitetą savo projektu "Jūrininkų rengimas Lietuvoje" labiausiai pasižymėjo Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Ji ir gavo "Vėjų rožę". Taip pat buvo nominuoti Klaipėdos universiteto mokomojo burlaivio "Brabander" bei Juodkrantės kadetų mokykla, Lietuvos jūrų muziejaus ir Klaipėdos universiteto projektas "Jūrų laboratorija po atviru dangumi".