Šiandien Klaipėdos universitete prasidės Antrasis Lietuvos istorikų suvažiavimas „Tarp tradicijos ir naujų iššūkių: Lietuvos istorijos mokslas naujojo tūkstantmečio pradžioje“, į kurį atvyks žinomi šalies mokslininkai.

Suvažiavime dalyvaus Alfredas Bumblauskas, Alvydas Nikžentaitis, Egidijus Aleksandravičius, Darius Kuolys, Česlovas Laurinavičius, Zigmantas Kiaupa, Irena Vaišvilaitė ir kt.

Pirmasis Lietuvos istorikų suvažiavimas atkurtoje Lietuvoje, sulaukęs gausaus dalyvių būrio ir atgarsio istorikų, istorijos mokytojų bendruomenėje, o taip pat visuomenėje, vyko 2005 m. rugsėjo 15-17 d. Vilniuje. Buvo nuspręsta kas ketveri metai skirtinguose Lietuvos universitetiniuose miestuose rengti suvažiavimus siekiant aptarti svarbiausias istorijos mokslo ir istorijos didaktikos aktualijas, istorinės savimonės raidos tendencijas.

Suvažiavimą rengia Lietuvos nacionalinis istorikų komitetas. Šių metų suvažiavimas yra svarbiausias Lietuvos istorikų renginys, skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Be tradicinių temų daug dėmesio bus skiriama pastaruoju metu populiarėjančiai istorinės praeities atminties tyrimų problematikai: ką mes žinome ir kaip mes suvokiame praeitį?

Suvažiavimo Klaipėdoje struktūrą sudarys du temų blokai: 1) Naujausių istorinių tyrimų Lietuvoje pristatymas, visų pirma skiriamas mokslininkų bendruomenei ir istorijos mokytojams; 2) plenarinės diskusijos, kurios bus skiriamos ne tik istorikams, bet ir istorija besidomintiems klaipėdiečiams bei miesto svečiams.

Virš šimto į Klaipėdą atvažiuosiančių Lietuvos istorikų tris dienas skaitys pranešimus, dalinsis mokslinėmis įžvalgomis dešimtyje sekcijų. Tai: „Šiuolaikinė šaltinotyra: istorinė rekonstrukcija ir istoriko vaizduotė“, „Tapatybės XIX a. Lietuvoje“, „Vėlyvasis sovietmetis Lietuvoje: tyrimų būklė ir naujų prieigų galimybės“, „Sukilimai, maištai, revoliucijos XVIII a.: istoriografinių tradicijų sankirtos“, „Kaimynų iššūkiai mūsų praeities atminčiai ir pažinimui: tapatybės projektai, sąmonės kontrolė, sąvokų primetimas ir istorijos politika dabartinėje Rusijoje“, „Lietuvos karo istorija: metodologinės problemos ir ateities vizijos“, „Kai forma prilygsta turiniui: naratyvo likimas lietuvių istoriografijoje“, „Dailė istorijoje ir istorija dailėje“, „Atminties kultūra“ turėtų pritraukti ne tik Klaipėdos akademinės bendruomenės, studentų, bet ir miesto bei Vakarų Lietuvos mokytojų, muziejininkų, visų, besidominčių Lietuvos istorija, dėmesį.

Suvažiavimo darbe išryškės Klaipėdos miesto ir krašto istorijos motyvas. Sekcijoje „Klaipėdos „sugrąžinimas į europinį kontekstą“ 1939 m.“ bus tyrinėjami 1939 m. kovo mėnesio įvykiai Klaipėdos krašte. Rugsėjo 11 d. 17.30 val. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto salėje vyksiančioje viešoje diskusijoje, kurią moderuos  Alvydas Nikžentaitis, bus aptariamas santykis su praeitimi Klaipėdos mieste.

Ne mažiau intriguojančios bus ir kitos diskusijos. Pirmąją suvažiavimo dieną žurnalistas Virginijus Savukynas KU „Aula Magna“ 17.30 val. ves diskusiją apie istoriją ir identitetą, o suvažiavimo darbą rugsėjo 12 d. užbaigs Alfredas Bumblauskas, kuris su kolegomis ieškos atsakymo į klausimą, ką reikia užmiršti ir prisiminti iš Lietuvos tūkstantmečio istorijos. Ši diskusija vyks Klaipėdos koncertų salėje 16.30 val.

Suvažiavimo svečias yra prof. Werner Paravicini - žymus Vokietijos istorikas, Vakarų Europos diduomenės žygių į Prūsiją ir Lietuvą tyrimų autorius. Suvažiavimo atidarymo dieną, rugsėjo 10 d. 15 val. jis skaitys plenarinį pranešimą „Istoriko tiesa“.

Suvažiavimo dalyvius atvyks pasveikinti Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.