Klaipėdoje gyvuoja tamplieriai. Paradoksalu, nes kadaise aršiais kariais ir nesuskaičiuojamais turtais garsėjęs šis riterių ordinas dar XIV amžiaus pradžioje buvo nušluotas nuo istorijos arenos.

Židinys – Klaipėdoje

Pasaulinės kultūrizmo federacijos prezidentas klaipėdietis Edmundas Daubaras – Lietuvos šv. Kazimiero tamplierių ordino prioras.

Tai – laipsniu žemesnės pareigos nei didysis ordino magistras.

Paslaptingieji riteriai Klaipėdoje, pasak E.Daubaro, atsirado labai atsitiktinai.

„Reikėjo palaikyti mūsų draugus vienoje kaimyninėje šalyje ir jie pakvietė į kelių Europos tamplierių ordino prioratų suvažiavimą. Dalyvavau, patiko, pradėjau domėtis. Buvau dar keliuose suvažiavimuose, kur man pasiūlė Lietuvoje įkurti prioratą. Atlikau visus formalumus“, – pasakojo E.Daubaras.

Ordino prioras teigia pradėjęs gilintis į tuos dalykus.

„Ko reikia, kad taptum prioru? Net nežinau. Suprantama, reikia turėti šiokių tokių nuopelnų. Mes buvome pirmieji, mes įkūrėme. O prioratas turi turėti priorą“, – tvirtino E.Daubaras.

Turtingieji neturto broliai

Tamplierių riterių ordino paslaptys lig šiol jaudina tyrinėtojų vaizduotę. Juolab kad organizacija veikė mažiau nei du šimtus metų, mįslingai greitai praturtėjo, vėliau tai tapo jų pražūties priežastimi.

Šį riterių ordiną 1118 m. įkūrė 9 riteriai, vadovaujami Hugo de Pajenso, I Kryžiaus žygio veterano, ketinusio saugoti į Šventąją Žemę keliaujančius krikščionių maldininkus.

Iš pradžių ordinas vadinosi Vargšų Kristaus riterių ordinu.

Tamplieriai nepripažino jokios valdžios, tai yra neklausė valdovų, kurių žemėse buvo įsikūrę, jo nariai nemokėjo valdovams ir net pačiai Bažnyčiai jokių mokesčių.

Nors tamplieriai buvo davę neturto ir skaistybės įžadus, pats ordinas valdė didžiulius turtus.

Turto buvo tiek daug, kad XIV a. jie ėmė kelti visų Europos valdovų pavydą. Broliai, apkaltinti erezijomis, staiga vieną dieną buvo nukankinti ir sudeginti. Popiežius oficialiai panaikino Tamplierių ordiną.

Tačiau sklando legendos, kad didelius savo turtus, taip pat ir slaptąjį archyvą, tamplieriai sugebėjo kažkur paslėpti. Jų lobio tebeieškoma iki šiol.

Šiandieninė misija

Šiuolaikinė Tamplierių ordino misija, pasak E.Daubaro, yra labdara ir dvasiniai dalykai. Nors jis su tuo nenori sutikti, nes tai esą – karinis vienuolių ordinas su labai senomis tradicijomis.

„Nesakau, kad reikia kariauti, bet aplink vyksta daug negerų dalykų, ne tik krikščioniškame pasaulyje. Ir krikščioniškosios konfesijos patiria šiokią tokią įtampą“, – pastebėjo E.Daubaras.

Po pastarojo Tamplierių ordino konvento Edmundas pateikė pasiūlymą vienyti visas krikščioniškąsias konfesijas pasaulyje.

„Mano pasiūlymai labai patiko Ortodoksų bažnyčiai, nes iki tol Tamplierių ordinas, visą laiką buvęs katalikiškas, nuo 1998 metų atvėrė duris kitoms konfesijoms. Ir iš karto Ortodoksų bažnyčios archimandritas Chalarampijus, dabar jis dirba Graikijoje, apdovanojo mane už tai Šventojo Nikolajaus Stebukladario medaliu“, – sakė E.Daubaras.

Lietuvoje –11 išrinktųjų

Lietuvoje yra vos 11 tamplierių. Devyni iš jų – Klaipėdoje, lygiai tiek, kiek ir Hugo de Pajenso ordino įkūrėjo laikais.

Šiais laikais ordinui jau priklauso ir moterys. Anksčiau to nebuvo. Esą ordinas šiuo metu yra daugiau pasaulietiškas nei religinis. Nors teigiama, kad religinė veikla sudaro didžiąją dalį.

„Visos apeigos vyksta bažnyčiose. Lietuvoje mes dar nesame niekaip susiję su bažnyčia. Pradžioje Klaipėdoje buvo kilusi idėja statyti savo bažnyčią su nedideliu vienuolynu. Bet tos minties atsisakėme“, – tikino E.Daubaras.

Prioras teigė, kad atsirenkant žmones į ordiną būtina sąlyga – religingumas. Visi Lietuvos tamplieriai yra katalikai.

„Rinkausi iš pažįstamų, nes, norint steigti prioratą, turėjo būti tinkamas narių skaičiaus, turėjo įvykti rinkimai“, – pasakojo E.Daubaras.

Prioras patvirtino, kad prieš dvejus metus buvo apdovanotas ir popiežiaus Benedikto XVI medaliu.

„O pernai popiežius laimino mūsų veiklą, turiu raštus, laiškus. Lietuvos bažnyčia irgi gavo tuos laiškus, labai nustebo, iki galo nesuprato, kas čia buvo“, – teigė E.Daubaras.

Pretenzijos į palikimą?

Tamplierių prioras pripažino, kad su oficialia Bažnyčia Lietuvoje kol kas jokių reikalų neturi.

Esą kadangi nuo tų nelemtų įvykių 1307 m., kai suėmė didįjį ordino magistrą Jacques de Molay, praėjo daug laiko, bet turtiniai klausimai turi ypatingą reikšmę iki šiol.

„Jeigu būtų bandoma atkurti teisybę, tada daugeliui religinių organizacijų reikėtų atiduoti didelę dalį savo turto. Nes daugybė bažnyčių, žemių, vienuolynų nuosavybės teise priklauso Tamplierių ordinui“, – tvirtino E.Daubaras.

Esą dar kyla didelis klausimas, už kokius pinigus Vilniaus miestas statytas. Teigiama, kad datos sutampa, nes didieji Europos miestai ir nutiesti keliai buvo tamplierių darbas. E.Daubaro įsitikinimu, nėra nė vienos didžiosios to meto bažnyčios, kuri nebūtų pastatyta be tamplierių pinigų ar jų įtakos.

„Ordinas niekur nedingo net oficialiai jį panaikinus. Jis visą laiką egzistavo, Portugalijoje, Ispanijoje jis veikė kitu pavadinimu. Buvo sunkūs persekiojimo laikai. Vis dėlto ordinas egzistavo. Šiek tiek mistikos yra“, – įsitikinęs tamplierių riterių idėjų tęsėjas E.Daubaras.