Nors metų pradžioje darbo ieškančiųjų skaičius Lietuvoje smarkiai šoktelėjo, Klaipėdoje bedarbių gretos – vis dar vienos mažiausių, palyginti su kitais miestais.

Kaip skelbia naujausia statistika, sausį į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi 48 proc. daugiau šalies gyventojų nei gruodį – bedarbio statusas buvo suteiktas 35,2 tūkst. žmonių.

Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų, vasario 1-osios duomenimis, bedarbiais buvo registruota Ignalinos (19,6 proc.), Zarasų (18,1 proc.) bei Alytaus (17,8 proc.) rajonų savivaldybėse.

Mažiausiai bedarbių buvo Neringoje (4,1 proc.), Šiauliuose (8,6 proc.) ir Birštone (8,7 proc.), o Klaipėda su 8,8 proc. užima ketvirtąją vietą. Uostamiestyje šiuo metu užregistruota 10 250 bedarbių.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojo Andriaus Adomaičio manymu, klaipėdiečius nemaža dalimi gelbsti uostas bei laisvoji ekonominė zona.

Tačiau pašnekovas pripažino, jog sausį tarnybos skyriuose, kaip ir visos šalies mastu, metų pradžioje taip pat buvo užregistruota daugiau naujų bedarbių nei gruodį – atitinkamai 4318 ir 3050.

Pašnekovo teigimu, tai nėra kasmetė tendencija. Esą dažniausiai besiregistruojančiųjų darbo biržoje srautus lemia atitinkami įstatymų pokyčiai.

A.Adomaitis neabejoja, jog šįkart tam įtakos turėjo metų pradžioje įsigaliojusios permainos socialinės paramos srityje, kai teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę socialiai remtini gyventojai iš karto gali pretenduoti į paramą. Iki šiol reikėdavo būti registruotiems ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

Pasak A.Adomaičio, šiuo metu daugiausia darbo pasiūlymų gali tikėtis buhalteriai, vadybininkai, inžinieriai, taip pat – kvalifikuoti virėjai.

Lietuvos darbo biržos duomenų registre vasario 1 d. iš viso buvo 239,4 tūkst. bedarbių, arba 11,6 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Sausį daugėjo ne tik bedarbių – beveik 14 proc. daugiau nei gruodį laisvų darbo vietų įregistravo ir darbdaviai.