Domina ir seni, ir nauji butai

Beveik 20 metų nekilnojamojo turto pirkimu, pardavimu bei nuoma užsiimančios bendrovės „Gijoneda“ vadovas Edmundas Jankus tvirtina, kad po 2007-ųjų ekonominio nuosmukio šių metų vasarį ir kovą prasidėjo lig šiol neregėtas nekilnojamojo turto bumas uostamiestyje.

Žmonės turi pinigų, baiminasi, kad jie nuvertės, todėl investuoja į nekilnojamąjį turtą.

Klaipėdoje žmonės vis aktyviau domisi būsto įsigijimu.

Juos domina viskas – naujos, senos statybos, ekonominės klasės ir prabangūs būstai, butai daugiabučiuose, kotedžai ar namai.

Kainų dinamika, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, taip pat gerokai išaugo.

„Nekilnojamojo turto rinka yra smarkiai suintensyvėjusi. Galiu tai drąsiai įvardyti bumu. Šiuo metu Klaipėdoje jau beveik nebėra nekilnojamojo turto pasiūlos. Paklausa pranoksta pasiūlą. Žmonės perka viską – ir butus, ir namus, ir žemės sklypus. Rinka labai aktyvi, net negalėčiau išskirti kažkokio atskiro segmento“, – teigė E.Jankus.

Edmundas Jankus / Redakcijos archyvo nuotr.

Esą dar pernai buvo nemažai tuščių naujos statybos būstų Klaipėdos mieste.

Nuo praėjusių metų kovo, kai buvo įvestas karantinas, nekilnojamojo turto rinka čia dėl to esą nebuvo sustingusi, nors ir buvo vangoka, lyginant su butų pirkimais ir pardavimais Vilniuje ar Kaune.

Klostosi išskirtinė situacija

Pavasariais, kaip tik šiuo metu, paprastai žmonės dažniausiai ir intensyviausiai pirkdavo ir parduodavo būstus.

Teigiama, kad šiemet suaktyvėjimas rinkoje yra ypatingas.

„Šiemet situacija išskirtinė. Po 2007–2008 m. krizės pavasarį pirkimai–pardavimai suaktyvėdavo, tačiau dabar viskas kitaip, seniai jau taip bebuvo. Galimas dalykas, kad prie nekilnojamojo turto rinkos suaktyvinimo prisidėjo jaunimui valstybės skiriamos subsidijos būstui. Tačiau nemažai perka ir be subsidijų, perka ir vyresnio amžiaus žmonės. Taigi negalėčiau išskirti kažkokios amžiaus grupės, perka visi“, – dėstė E.Jankus.

Didžioji dalis pirkėjų būstus įsigyja paėmę kreditą, tik maždaug 15 proc. pirkėjų perka butus savo lėšomis.

Pasirinkimas: netrukus Tauralaukio slėnyje turėtų iškilti prestižinis nuosavų namų ir kotedžų kvartalas, kuris gerokai papildys parduodamų būstų rinką Klaipėdoje. (Bendrovės „Vakarų žemė“ vizualizacija)

„Pakilo ir būstų kainos, bet nėra tokio drastiško kilimo, kaip buvo prieš 2007 m. nuosmukį. Pamenu, tada, kol su klientu nuvažiuodavome nuo biuro iki parduodamo objekto, šeimininkas kainą pakeldavo 10 tūkst. litų. Šito dabar nėra. Gal tas kainų pakilimas ir lenkia infliaciją, bet – protingai“, – pastebėjo E.Jankus.

Klaipėdoje naujos statybos ekonominės klasės būsto vieno kvadratinio metro kaina siekia nuo 1,5 tūkst. iki 1,7 tūkst. eurų.

Kitaip tariant, 60 kvadratinių metrų ploto butas kainuotų apie 100 tūkst. eurų.

Prabangių butų 1 kvadratinio metro kaina gali siekti ir iki 3 tūkst. eurų.

„Kas turėjo įtakos tokiam nekilnojamojo turto rinkos sužydėjimui, sunku pasakyti. Gal jaunimui teikiamos valstybės subsidijos, gal dėl karantino į Klaipėdą grįžtantys ir likti čia nusprendę emigrantai. Bet aš manau, kad žmonės turi pinigų, baiminasi, kad jie nuvertės, todėl investuoja į nekilnojamąjį turtą. Rinka yra aktyvi, dirbtino „burbulų“ pūtimo kol kas nematau“, – tikino E.Jankus.

Pasirinkimas: netrukus Tauralaukio slėnyje turėtų iškilti prestižinis nuosavų namų ir kotedžų kvartalas, kuris gerokai papildys parduodamų būstų rinką Klaipėdoje. (Bendrovės „Vakarų žemė“ vizualizacija)

Svarbiausia – sklypo vieta

Bendrovės „Vakarų žemė“ direktorius Kirilas Dudko pastebėjo, kad žmonių susidomėjimas žemės sklypais Klaipėdoje, ne tik būstais, šiuo metu yra itin didelis.

Šie nekilnojamojo turto vystytojai kaip tik dabar vykdo naują projektą Tauralaukio slėnyje, kuris bent šiek tiek turėtų kompensuoti atsiradusį perkamų būstų trūkumą uostamiestyje.

Vaizdingame slėnyje yra suprojektuotas 13-os nuosavų namų sklypų kvartalas šalia miško, parko, dviračių ir pėsčiųjų takų.

Sklypų plotai siekia nuo 6 iki beveik 16 arų.

„Mes investuojame į žemę, suformuojame infrastruktūrą ir parduodame statytojams. Sklypo vertė priklauso nuo jo vietos. Todėl natūralu, jog perkant žemę jos kaina priklauso nuo trigubos taisyklės: sklypo vietos, vietos ir dar kartą – vietos. Tad kuo arčiau Klaipėdos, tuo sklypas brangesnis. Pastebėjome, jog Klaipėdos mieste vienokia situacija, o užmiestyje – jau viskas kitaip. Ten susidomėjimas žemės sklypais būsto statybai didesnis“, – tvirtino K.Dudko.

Manoma, kad būstų statybai žemės gali pritrūkti būtent gerose vietose, o vieno aro žemės kaina aplink Klaipėdą siekia nuo 4 iki 8 tūkst. eurų.

Kaina priklauso ir nuo jau esamos infrastruktūros.

Pernykštis vaizdas – kitoks

Anot INREAL pateiktos nekilnojamojo turto rinkos apžvalgos, bendras metinis pernykštis rezultatas Klaipėdoje – 354 susitarimai dėl naujų būstų pardavimo.

Šis skaičius yra 9 proc. prastesnis nei 2019 m. (389), tačiau artimas 2017–2019 m. vidurkiui.

„Uostamiesčio nekilnojamojo turto plėtotojus pandemija ir karantinas sustabdė labiau nei pirkėjus. Per 2020-uosius rinkai pasiūlyti tik 122 nauji būstai. Tai – dviem trečdaliais mažesnis kiekis nei 2017–2019 m. vidurkis (357) ir beveik tiek pat mažiau nei 2019 m. pasiūlos prieaugis (327). Vis dėlto tikėtina, kad vėliausiai 2021 m. pabaigoje Klaipėdos pirminio būsto rinką papildys išties įdomūs projektai, kurie turėtų suaktyvinti uostamiesčio naujo būsto segmentą“, – nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą komentavo INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

T.S.Kvainicko teigimu, esant vangiai rinkai, pagrindine kainų didėjimo priežastimi tapo pavieniai projektai, kurie ekonominės klasės segmento būsto kainas 2020 m. padidino 11 proc. (nuo 1 185 iki 1 318 eurų už kv. m).

Tačiau vidutinės ir prestižinės klasės būsto kainos per metus pernai Klaipėdoje sumažėjo 3 proc. (nuo 1 470 iki 1 429 eurų už kv. m) ir 5 proc. (nuo 2 177 iki 2 074 eurų už kv. m).

Ekspertai dar pernai prognozavo, kad dėl išaugusių statybos darbų kainų bei techninių reikalavimų naujuose projektuose būstų kainos tiek vidutinės, tiek prestižinės klasės segmentuose augs. Taip šiemet ir atsitiko.

Palangoje – „visa Lietuva“

Pasak T.S.Kvainicko, iš viso pernai per metus Klaipėdoje buvo parduoti 2 372 senos statybos butai (13 proc. mažiau nei 2019 m.) ir 314 naujos statybos butų (27 proc. mažiau nei 2019 m.).

Ekspertai fiksavo, kad 2020 m. iš trijų Lietuvos didmiesčių mažiausiai žemės sklypų sandorių vyksta Klaipėdoje.

Čia individualūs gyvenamieji namai daugiausia kyla rajone. Klaipėdos rajono savivaldybėje pernai sudarytas 1 641 sandoris.

Visai kitokia situacija yra Palangoje, kur būstus esą perka, kaip sakoma, „visa Lietuva“.

Palangoje ir Šventojoje pardavimų augimas buvo fiksuojamas pernai visus metus.

2020-ųjų metų rezultatas – 416 sandorių, net 73 proc. daugiau nei 2019 m. (240).

Būsto kainos Palangos rinkoje iki 2020 m. vidurio svyravo tarp 1,9–2 tūkst. eurų už kv. m, o dėl staigaus rinkos suaktyvėjimo metų pabaigoje kainos šoktelėjo iki maždaug 2 250 eurų už kv. m.

Šiuo metu kainos čia dar labiau išaugusios, nes nekilnojamojo turto paklausa kurorte viršijo pasiūlą.