Per visą laiką, kai yra įsteigtos seniūnaitijos, Klaipėdoje nuolat trūksta seniūnaičių, tačiau dabar jų turima daugiausiai nuo jų įsteigimo pradžios.

Dienraščio žiniomis, kol kas savivaldybėje teiravosi vos keli kandidatai į seniūnaičius, manoma, kad jų vis dėlto bus, nors ir nedaug.

Pasitaikydavo, kai būdavo skelbiami seniūnaičių rinkimai ir neatsirasdavo nė vieno kandidato.

Klaipėdoje yra 56 seniūnaitijos, dalis jų kurį laiką yra be savo atstovo.

Klaipėdiečiai į šias pareigas kandidatuoja gana pasyviai veikiausiai dėl pilietiškumo trūkumo ar baimės imtis iniciatyvos.

Vis dėlto seniūnaičio pareigos gali būti pirmas laiptelis ir politinei karjerai.

Tikėtina, kad potencialių kandidatų iniciatyvas nuslopina pats parašų rinkimas ar kai jie susiduria su net agresyviu gyventojų priešiškumu.

Tiesa, seniūnaičio galios nėra jau tokios plačios, jis yra gyventojų atstovas, tarpininkaujantis su miesto valdžia įvairiais bendruomenei aktualiais klausimais, jis renka aktualią informaciją, gyventojų nuomones ir pateikia jas savivaldybei.

Seniūnaitis turėtų rūpintis ir viešų erdvių gerinimu, rengti kaimynų šventes.

Seniūnaičių veiklai skirtos išmokos Klaipėdoje yra pačios didžiausios – 70 eurų per mėnesį, kituose šalies miestuose jos siekia 10–30 eurų.

Norint tapti seniūnaičiu, reikia surinkti 5 proc. seniūnaitijos gyventojų parašų.

Tose seniūnaitijose, kurių kandidatai nepateikė gyventojų apklausos lapų arba nesurinko reikiamo gyventojų balsų skaičiaus, organizuojami pakartotiniai rinkimai.