Lietuvai yra numatyta 2,62 milijardo eurų dotacija ir antra tiek – paskolų. Pinigais bus galima pasinaudoti iki 2026 m.

"Šia parama siekiama sumažinti ir taisyti koronaviruso pandemijos padarytą ekonominę ir socialinę žalą. Tuo norima paskatinti ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių atsigavimą, išsaugoti ir kurti naujas darbo vietas. Dabar diskutuojame, kokiems projektams mums reikėtų pinigų", – kalbėjo Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys.

Tačiau finansavimui gauti yra numatytos sritys. Tai – žalioji pertvarka, skaitmenizacija, švietimas, sveikatos sistema, inovacijos ir mokslas, mokesčių politika.

"Dabar mes nagrinėjame, kokiems savivaldybės projektams reikėtų finansavimo. Rengiame planą ir pateiksime Lietuvos savivaldybių asociacijai, kokius projektus galėtų įtraukti į šią priemonę. Planuotume gauti lėšų 14 projektų, tačiau galbūt kai kuriuos jų teks papildyti, sujungti. Įtraukiame projektus, kurie susiję su darniu judumu, elektra varomų transporto priemonių įsigijimu, transporto eismo žaliųjų bangų įdiegimu, automobilių saugyklų įrengimu, dviračių, pėsčiųjų takų atnaujinimu", – vardijo A. Barbšys.

Europinius pinigus planuojama skirti savivaldybės pastatų energiniam efektyvumui užtikrinti. Vien švietimo įstaigų patalpoms apšiltinti reikėtų apie 50 mln. eurų.

Anot A. Barbšio, projektai yra labai skirtingų verčių, vieni jų siekia kelis šimtus tūkstančių eurų, kiti – keliasdešimt milijonų.

"Kaip bus dalijami pinigai, kol kas informacijos dar neturime. Dabar kalbama tik apie bendrą finansavimo poreikį savivaldybėje", – teigė A. Barbšys.