I.Kanto viešojoje bibliotekoje užsiėmimai vyksta pirmadieniais ir penktadieniais po kelias valandas.

"Šiuo metu užsiregistravo per 50 ukrainiečių. Kiekvieną dieną registruojasi po du tris žmones, daugiausia moterys, bet yra ir vyrų. Kol vaikai darželiuose ir mokyklose, jie nori pasimokyti lietuvių kalbos. Dabar turime dvi savanoriaujančias mokytojas – Ireną Petrulionienę ir Jūratę Sučylaitę. Laukiame ir daugiau savanorių, net ir studentų. Jeigu atsirastų daugiau norinčiųjų, burtume ir trečią grupę. Vieną grupę sudaro iki 15 žmonių. Pamokos vyksta du kartus per savaitę – pirmadieniais ir penktadieniais", – kalbėjo I.Kanto viešosios bibliotekos metodininkė rinkodarai ir viešiesiems ryšiams Renata Rudienė.

Jos teigimu, jeigu atsirastų daugiau savanorių, pamokos galėtų vykti ir nuotoliniu būdu.

Ukrainiečiai neslėpė, kad išmokti lietuviškai labai nori. Tai, pasak jų, keistų ir pačių lietuvių požiūrį į ukrainiečius.

"Jie turi labai didelį norą mokytis, ir mokytojai tuo labai džiaugiasi. Mėgina tarti pirmąsias frazes ir tai daro visai neblogai. Mokosi raides, pasisveikinimo bei kasdienių frazių. Kai kurios ukrainietės mano, kad, jei įsidarbintų, būtų daug paprasčiau. Kad ir parduotuvėje ar kur nors kitur, kai kalbės lietuviškai", – sakė R.Rudienė.

I.Kanto viešosios bibliotekos Kalnupės padalinyje mažiesiems ukrainiečiams taip pat suteikiamos galimybės mokytis lietuviškai. Kalbos pamokas ten veda bibliotekininkė Vilma Sipavičienė, o kūrybinius užsiėmimus – bibliotekininkė Irina Tabak.

"Ketvirtadienį į Kalnupės biblioteką atvyko keturi vaikai su mamomis. Vaikų amžius – 11–14 metų. Planavo mokytis valandą, tačiau užtruko beveik pusantros. Informacija keliauja iš lūpų į lūpas, todėl tikimės, kad atsiras daugiau norinčiųjų. Be to, lietuvių kalbos pamokos ukrainiečius domina labiausiai iš visų bibliotekos siūlomų veiklų. Darbo susiradimas visiems yra labai didžiulis akstinas", – tikino R.Rudienė.