Kol kas neskylėtą Klaipėdos miesto biudžetą dar turėtų papildyti ir per didžiąsias uostamiesčio šventes pramogautojų palikti pinigai, tad bent artimiausiais mėnesiais problemų esą bus išvengta.

Per septynis šių metų mėnesius į Klaipėdos iždą įplaukė apie 234 mln. litų, o tai yra maždaug milijonu daugiau nei tikėtasi.

Taip pat per pusmetį į miesto biudžetą buvo pavykę surinkti 7 mln. litų daugiau nei planuota. „Akivaizdu, kad atokvėpis dėl gero pajamų surinkimo yra laikinas, nes per mėnesį biudžeto viršijimas gerokai sumažėjo“, – džiaugsmu dėl neskylėto biudžeto netryško uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius.

Jis vylėsi, jog daugiau nei planuota pinigų bus surinkta ir per rugpjūtį, mat iždą turėtų papildyti per Jūros šventę ir didžiųjų burlaivių regatą pramogautojų palikti pinigai, mokesčiai nuo verslininkų uždirbtų litų.

„Būtų labai gerai dar kokią regatą Klaipėdoje priimti, kad gatvėse būtų pusę milijono svečių. Tačiau dabar jau teks tenkintis kuklesniais renginiais“, – juokavo R.Taraškevičius.

Geriausiai per septynis mėnesius į miesto biudžetą pavyko surinkti gyventojų pajamų mokestį. Į iždą įplaukė apie 5 mln. litų daugiau nei planuota. Planas įvykdytas 107 proc.

Prasčiausia padėtis – dėl nekilnojamojo turto mokesčio, kurio nesurinkta beveik 4 mln. litų.

Be to, dalis verslininkų dar prašosi, kad savivaldybė juos nuo šio mokesčio atleistų. Motyvas – jie privalo mokėti už namus, kuriuose butai nėra parduoti.

Bendras Klaipėdos miesto biudžeto įvykdymo planas per septynis mėnesius siekia 100,4 proc.

Situacija būtų kur kas prastesnė, jei politikai neseniai biudžeto nebūtų sumažinę bemaž 19 mln. litų.