Šūktelėjo iš balkono

Klaipėdoje gyvenantis Mantas, žvalgydamasis pro savo buto Kauno gatvėje langą, netikėtai pastebėjo keistą vaizdą greta esančio mokyklos-darželio „Saulutė“ kieme.

Tuo metu apie 10 vaikučių laisvai leido laiką, juos prižiūrėjo suaugusi moteris, veikiausiai auklėtoja.

Jauno vyro dėmesį prikaustė vaikų elgesys. Žmogus pasakojo, kad kai tik juos prižiūrinti darbuotoja nusisukdavo, būrelis berniukų puldavo vieną mergaitę ir imdavo ją mušti, stumdyti, tampyti už drabužių.

Mantas matė, kad mergaitė jautėsi nejaukiai ir negalėjo apsiginti nuo intensyviai ją puolusių berniukų.

Vyras sustingo stebėdamas tokį vaikų žiaurumą ir tikėjosi, kad auklėtoja tuoj sudrausmins mažuosius neklaužadas bei apsaugos mergaitę.

Ir tikrai, moteris porą kartų pamatė kitų vaikų išpuolius prieš auklėtinę ir išvaikė smurtautojus. Bet netrukus situacija pasikartojo.

Mantas pasakojo nesusitvardęs, sušukęs per balkoną auklėtojai, kad ši imtųsi valdyti situaciją.

Pasitikėjimas: vaikus į darželį atvedantys tėvai mano, kad jų atžaloms čia – saugu. (Evaldo Virkečio nuotr.)

Smurtą įamžino telefonu

Pasak vyro, auklėtoja pakėlė parverstą mažametę nuo žemės, pastatė prie medžio ir nuėjo. Tačiau situacija ir vėl pasikartojo – vaikai puolė tą pačią mergaitę stumdyti.

Auklėtoja tuo metu vėl buvo nusisukusi ir nematė, ką veikia vaikai.

Tada jau Manto kraujas užvirė. Jis čiupo išmanųjį telefoną ir nufilmavo dar vieną vaikų išpuolį.

Vaizdo įraše, kurį gavo ir dienraščio „Klaipėda“ redakcija, akivaizdžiai matyti, kad suaugusi moteris nematė, kaip būrys berniukų tampo ir muša mažametę.

Net tada, kai auklėtoja pasuko prie skriaudžiančių mergaitę vaikų, vienas jų nenustojo jos tampyti.

Galiausiai pedagogė priėjo prie mergaitės ir kažką jai ėmė kalbėti.

Anot situaciją stebėjusio Manto, toks vaikų „žaidimas“ kartojosi ne mažiau nei tris kartus.

Jaunas vyras buvo sukrėstas matyto vaizdo, galima tik įsivaizduoti, kokie jausmai būtų apėmę bendraamžių tampomos ir stumdomos mergaitės tėvus.

Klaipėdietis suprato, kad mergaitė nebuvo sužeista, bet kitų vaikų elgesys su ja pašaliniam žmogui pasirodė nepriimtinas.

Vaikučiai tik žaidė?

Klaipėdos mokyklos-darželio „Saulutė“ pavaduotoja ugdymui Valė Norkuvienė, dabar pavaduojanti atostogaujančią direktorę, pažadėjusi išsiaiškinti, kas atsitiko, netrukus pakomentavo mokyklos-darželio kieme užfiksuotą vaizdą.

Dažnai iš šalies viskas atrodo visai ne taip, kaip yra iš tikro.

Pedagogė pripažino, kad vaizdo įraše užfiksuotas įvykis atrodo nemalonus. Bet toks įspūdis, pasak jos, susidaro tik žiūrint iš šalies.

V.Norkuvienė patikino bendravusi su pedagogais, kalbėjusi ir su vaikais.

Po to direktorės pavaduotojos nuomonė apie įvykį pasikeitė.

„Viskas yra ne taip, kaip gali pasirodyti žiūrint vaizdo įrašą. Mergaitė ir kiti situacijoje dalyvavę vaikai tai paaiškina kaip žaidimą (vadina gaudynėmis arba kautynėmis)“, – teigė V.Norkuvienė.

Pavaduotoja teigė pasikalbėjusi su vaikų tampyta mergaite ir ši tvirtinusi, kad jai visai neskaudėjo, vaikai tik baksnoję į petį. Vaikas rodė, kur jai kliuvo.

Klausinėjama, kaip vertina kitų vaikų elgesį, mergaitė esą tikino nepykstanti ant bendraamžių, kad jai net patiko toks žaidimas, nors auklėtoja ir neleidžia taip elgtis.

Moko prašyti pagalbos

„Mes suprantame, kad žaidimai yra tinkami ir netinkami. Įraše aiškiai matyti, kad pedagogas nebuvo pasyvus stebėtojas. Grįžus į grupę buvo kalbama apie netinkamus žaidimus. Planuojami individualūs pokalbiai su tėvais“, – patikino V.Norkuvienė.

Mokyklos-darželio vadovės pavaduotoja ugdymui paaiškino, kad skirtingose amžiaus grupėse įgyvendinamos prevencinės programos „Zipio draugai“, „Antras žingsnis“, „Obuolio draugai“, „Kimoči“.

Pasak įstaigos administracijos, vaikai mokomi įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės emocinės savijautos.

Taip mažieji auklėtiniai mokomi kreiptis pagalbos.

Iš šio paaiškinimo galima spėti, kad „Saulutės“ auklėtiniai mokomi atpažinti gerą elgesį nuo blogo ir net paprašyti pagalbos, kai vaikas jaučiasi nesaugus.

Suskato auklėti

Laiške dienraščio „Klaipėda“ redakcijai darželio administracijos atstovė ėmėsi auklėti žmogų, kuris užfiksavo įvykius darželio kieme.

„Pagal duomenų apsaugos įstatymą kyla klausimas, ar anonimas turėjo teisę filmuoti vaikus ir įrašą paviešinti siųsdamas už įstaigos ribų? Jis apskritai pasielgė neetiškai. Kodėl pats neatėjo, nepaskambino įstaigos vadovui, dirbančiam pedagogui ir neišreiškė savo nuogąstavimų? Dažnai iš šalies viskas atrodo visai ne taip, kaip yra iš tikro. Norėtųsi, kad būtų ne tik ieškoma sensacijų, bet ir aktyvių dalyvių, realiai dalyvaujančių išgyvendinant negatyvius reiškinius. Situacija tikrai nemaloni visai bendruomenei ir ypač dirbančiam pedagogui. Mūsų įstaigos mokytojai ir visa bendruomenė atiduoda visą širdį mūsų vaikams“, – dėstė V.Norkuvienė.

Panašiai buvo nusiteikusios ir Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojos. Pasak jų, esą vyras turėjo eiti į darželį, pasikalbėti su vadovais.

Vis dėlto visapusiškai vertinant situaciją vertėtų nepamiršti ir to, kad šiuo metu gyvename karantino sąlygomis ir į mokyklą-darželį svetimi asmenys negali būti įleidžiami.

Verta priminti ir tai, kad jaunas vyras įvykius darželio kieme filmavo ne tam, kad viešintų vaikų atvaizdus internete, o kad padėtų užkirsti kelią netikusiam elgesiui ir atkreiptų į jį auklėtojos dėmesį.

Įraše ne tik vaikų, bet ir auklėtojos veidai neįžiūrimi, matyti tik judančios figūros, o ne atpažįstami konkretūs asmenys. Klaipėdietis vaizdo įrašo neplatino nei „YouTube“ kanale, nei feisbuke, tai buvo reikalinga tam, kad būtų galima pagrįsti savo liudijimą.

Skatina pilietiškumą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus Klaipėdos bei Tauragės apskričių klausimais vyriausioji specialistė Greta Bliutaitė patikino, kad pranešimų apie vaikų teisių pažeidimus kasmet sulaukiama vis daugiau.

Vis daugėja atvejų, kai pranešėjai yra svetimi skriaudžiamam vaikui žmonės – kaimynai, pažįstami ar net atsitiktiniai praeiviai.

Kiekvienas toks pranešimas, net jei jį atsiuntė neprisistatęs asmuo, yra tiriamas, bandoma aiškintis su vaiko tėvais, tirti paties nepilnamečio būklę.

Dažnai gaunama ir vaizdo įrašų, bet jie nevertinami kaip vaiko teisių pažeidimas.

„Mes džiaugiamės, kad žmonės yra neabejingi vaikų likimui. Tie, kurie kreipiasi ir praneša apie pažeidžiamas vaikų teises, elgiasi pilietiškai“, – patikino tarnybos atstovė.

Neretai pranešimai ar įrašai pirmiausia pasiekia policiją ir tik tada pareigūnai juos persiunčia vaikų teisių saugotojams.

G.Bliutaitė patikino – nėra nesvarbu, kokiu būdu žinia apie skriaudžiamą vaiką pasiekia tarnybą.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė patikino, kad dažniausiai skundžiasi vaikų tėvai, o skunduose kalbama apie, kaip jiems atrodo, netinkamą pedagogų elgesį.

Tiesa, tokių skundų kasmet vis mažėja. Paprastai Švietimo skyriaus darbuotojams tenka imtis tarpininko vaidmens tarp nepatenkintų tėvų ir mokymo ar ugdymo įstaigos darbuotojų.