Klaipėdoje yra gatvių, kurių pavadinimai per pusantro šimto metų pasikeitė mažiausiai penkis kartus. Viena jų – dabartinė Liepų gatvė. Paradoksalu, bet sovietmečiu pagrindinė Klaipėdos gatvė pavadinta ne Lenino, o Montės vardu – prūsų sukilimo vado garbei. Bolševikų lyderio vardu buvo pavadinta tik nedidelė gatvelė.

Laikmečių ambicijos

Klaipėdiečio istoriko Dainiaus Elerto teigimu, dauguma Lietuvos miestų neišvengė gatvių pavadinimų kaitos. Tai siejama su politinėmis-ideologinėmis permainomis valstybėje. Daug kartų gatvių pavadinimai keisti Vilniuje, Kaune – šiek tiek mažiau. Klaipėda irgi nėra išimtis.

"Klaipėda, kaip ir visa Lietuva, patyrė įvairiausių politinių pertvarkų. Tai ir lėmė drastišką gatvių pavadinimų kaitą. Praeitis buvo nubraukiama vienu mostu. Gatvėms suteikdavo to meto herojų vardus ar simbolių pavadinimus", – pasakojo D.Elertas.

Esą šiuo požiūriu Klaipėdai mažiausiai pasisekė, nes istorinio tęstinumo linija pokaryje buvo labai greitai nutraukta, nors, tiesa, ne iš karto.

"Po Antrojo pasaulinio karo, pasikeitus ir valdžiai, ir gyventojams, pradžioje naudotasi ne vokišku 1939 m. gatvių sąrašu, o 1935-aisiais lietuvio M.Gelžinio sudarytu Klaipėdos miesto planu. Tai savotiškai įdomus dalykas", – pabrėžė istorikas.

Liepų gatvės metamorfozės

Per visą laikotarpį bene turtingiausia pavadinimų – dabartinė Liepų gatvė, kuriai teko net keturių istorinių veikėjų vardai.

Liepų gatvės pavadinimas egzistavo ir vokiečių valdymo laikotarpiu. Vėliau ji tapo Aleksandro gatve.

"Aleksandro gatvę, švenčiant A.Smetonos jubiliejų, pervadino Prezidento A.Smetonos vardu. Tačiau net po to neoficialiai ji buvo vadinama Lindestrasse (Liepų gatvė) arba Aleksanderstrasse. Tai – keistas reiškinys, kai lentelės buvo lietuviškos, tačiau gyventojai šito beveik nepaisė", – pasakojo istorikas.

Hitlerininkams užėmus Klaipėdą, Liepų-Prezidento A.Smetonos gatvė, pervadinta fiurerio garbei, virto Hitlerstrasse. Po Antrojo pasaulinio karo ji tapo bolševikų literatūros etalono – M.Gorkio gatve.

Prasidėjus Atgimimui, gatvei sugrąžintas istorinis Liepų gatvės pavadinimas.

Paradoksalu, bet pirmasis Liepų gatvės pavadinimas buvo Žąsų turgus. Ir jis gyvavo gana ilgai.

Pasiklydę vertime

Istoriko D.Elerto teigimu, Klaipėdoje po Pirmojo pasaulinio karo lietuviškų gatvių pavadinimų nebuvo labai daug, dažniausiai jie buvo vokiški.

Tačiau priemiesčių pavadinimai būdavo lietuviškos kilmės – Smeltė, Krūmamiestis, Baltikalnis ir kiti. Jų šaknys vokišku laikotarpiu buvo paliktos lietuviškos, tik galūnė suvokietinta.

"Tai rodo lietuvių buvimą čia ir jų įtaką. Beje, vienas seniausių lietuviškų gatvėvardžių Klaipėdoje – Laukininkų, dabartinė Tiltų gatvė. Tai liaudiškas pavadinimas, veikiausiai susijęs su Laukininkų bažnyčia. Taip pat Kūlių Vartai, irgi labai senas pavadinimas", – teigė D.Elertas.

Nuo 1923 m., kai kraštas tapo Lietuvos dalimi, Klaipėdoje prasidėjo gatvių pavadinimų lituanizavimas. Kai kuriais atvejais gatvėvardžius imta tiesiogiai versti iš vokiečių kalbos.

Pasak D.Elerto, tie, kurie užsiėmė šiuo reikalu, turbūt nežinojo miesto istorijos ir gatvėvardžio kilmės. Todėl nutikdavo įvairių kuriozų. Pavyzdžiui, Klaipėdoje buvo atsiradusi Šonkaulių, arba Kaulų, gatvė.

Galimas dalykas, tai turėjo būti išversta Špangautų gatve, nes joje veikiausiai gamintos medinės laivų korpusų dalys. Bakenų (navigacijos bokštų – A.D.) gatvė išversta kaip Bokštų.

"Dar vienas juokingas vertimas, kai Daselio griovį netoli pasukamojo tiltelio išvertė į Uodynę, nors su uodais arba gyliais (vok. – dasselfliege) tai neturėjo nieko bendra. Mes žinome, kad Daselis yra pavardė. Tokių komiškų dalykų pasitaikė ne vienas", – neslėpė D.Elertas.

Sovietmečio dvasia

Bene geriausiai gatvių pavadinimų kaitą atspindi klaipėdietės, šiuo metu gyvenančios Plungėje, Zitos Baltuolytės-Janauskienės ketureilis, kurį ji parašė dar 1959 metais. Taip išreikšdama džiaugsmą, kad įstojo mokytis į Pedagoginę mokyklą:

"Kai rytais aš einu institutan
Vilniaus, Pergalės, Montės gatve,
Pamirštu mandagumo statutą.
Sau juokiuos ir gana širdyje".

Taigi studentės minima tuometė Vilniaus gatvė šiandien yra Tilžės, Pergalės – dabartinė Tiltų gatvė, o Montės – Herkaus Manto gatvė.

Sovietmečiu Klaipėdoje atsirado X penkmečio, Raudonosios armijos, P.Nachimovo, Ušakovo, N.Gogolio ir panašių reiškinių, struktūrų ar asmenų vardais pavadintų gatvių.

Montė nurungė Leniną

Sovietmečiu Klaipėdoje neišvengiamai privalėjo atsirasti ir Lenino prospektas arba blogiausiu atveju bent gatvė. Visuose Tarybų Sąjungos miestuose bolševikų vado vardu buvo vadinamos pagrindinės didžiausios gatvės.
Klaipėdoje ja tarsi turėjo tapti dabartinė Herkaus Manto gatvė.

Tačiau viskas susiklostė atvirkščiai. Iki karo buvusi Liepojos, arba Libauerstrasse, sovietmečiu pavadinta to meto vertybėmis sunkiai paaiškinamu Montės vardu, o Lenino vardas suteiktas nedidelei gatvelei (dabartinė Vilties gatvė), kurioje tada veikė partijos komitetas.

Sprendimas taip pagerbti prūsų sukilimo vadą kilo to meto Vykdomojo komiteto pirmininkui Viktorui Bergui. Ir tai – ne vienintelis jo nuopelnas, puoselėjant lietuviškumą uostamiestyje.

Daugiau nei 50 metų Klaipėdoje gyvenantis žymus žurnalistas ir fotografas Bernardas Aleknavičius, gyvenantis Vytauto gatvėje, teigė, jog ši gatvė taip pavadinta buvo iškart po Antrojo pasaulinio karo. Senasis jos pavadinimas buvo Žardžių gatvė.

"V.Bergas buvo lietuviško sukirpimo. Jo dėka ši gatvė nuo pat sovietmečio pradžios tapo Vytauto gatve, pagerbiant Didįjį Lietuvos kunigaikštį. Neįtikėtinas dalykas tiems laikams. Jo nuopelnas ir Montės gatvės pavadinimo atsiradimas", – tvirtino B.Aleknavičius.

1945 m. Klaipėdoje atsirado ir K.Donelaičio vardo gatvė. Nors pagal nomenklatūrinę logiką ji turėjo būti pavadinta kokio nors TSRS didvyrio vardu.

Atsikratė praeities šleifo

Prasidėjus Atgimimui, vienas pagrindinių klausimų visuomenėje tapo gatvių pavadinimų pakeitimas. Tam net buvo renkami klaipėdiečių parašai, o istorinės tiesos atkūrimui pritarė ir rusakalbiai Klaipėdos gyventojai.

Gal jiems įtakos turėjo ir tai, kad 1988 m. rugpjūčio 4 d. laikraščio "Izvestije" numeryje akademikas D.Lichačiovas publikavo straipsnį, kuriame siūlė Kalininą vėl vadinti Tvere, Gorkį – Nižnij Novgorodu, Kuibyševą – Samara ir panašiai.

Taigi Klaipėdoje Sąjūdžio aktyvistų dėka sukurta Gatvėvardžių pakeitimo komisija, kurią sudarė istorikas ir menotyrininkas J.Tatoris, archeologas V.Žulkus, buvusi Kraštotyros muziejaus direktorė B.Elertienė, inžinierius F.Tiškus, žurnalistas ir fotografas B.Aleknavičius ir kiti.
Komisijai pavyko sugrąžinti senuosius gatvių pavadinimus mieste, taip atsikratyta praeities šleifo.

Tuo metu svarstyta pakeisti ir Mogiliovo gatvės pavadinimą. Tačiau jis išliko, nes esą šis Baltarusijos miestas yra Klaipėdos miestas partneris ir čia nėra jokios politikos.

Keistas palikimas

Po visų politinių permainų ir valdžių kaitų šiandien Klaipėdoje tebėra Paryžiaus Komunos ir Komunarų gatvės. Pastarosios gyventojai, tarsi gėdydamiesi šio pavadinimo, ant savo namų neiškelia lentelių. Komunarų gatvės pavadinimas kabo tik ant vienintelio namo visoje gatvėje.

"Su Paryžiaus komuna klaipėdiečiai tarsi ir turėjo kažkokį ryšį. Vienas jų garnizonas dalyvavo Prūsijos ir Prancūzijos kare. Galimas dalykas, kai kurie jų netgi malšino pačią Paryžiaus komuną. Tačiau manau, kad tie, kurie gatvei suteikė šiuos pavadinimus, apie tas sąsajas negalvojo", – įsitikinęs D.Elertas.

Tarybinio laikotarpio logika, parenkant gatvių pavadinimus, buvo standartinė. Pavyzdžiui, sovietų partizanės M.Melnikaitės vardu pavadintų gatvių buvo kone kiekviename Lietuvos mieste. Ji buvo ir Klaipėdoje (dabartinė I.Kanto gatvė).

Daugelis stebisi, kodėl rusų rašytojo N.Gogolio gatvė po Atgimimo pervadinta J.Janonio vardu.

"Šis Lietuvos poetas revoliucionierius su Klaipėda taip pat niekaip nesusijęs, nebent tik tiek, kad jo vardo gatvėje kažkada gyveno garsus komunaras Juozas Greifenbergeris ir netoli veikė komunistų spaustuvė. Labai gražus seniausias tos gatvės pavadinimas buvo Žvejonė. Gal jį reikėtų sugrąžinti", – svarstė D.Elertas.

Garsenybių vardų vengia

Per pastaruosius daugiau nei 20 metų Klaipėda augo ir plėtėsi, tad radosi naujų gatvių tinklas, kurių pavadinimai gana žaismingi – Vasaros, Žūklės, Ryto, Rūko, Vaivorykštės, Žvaigždžių, Šienpjovių, Spindulio, Nėgių, Otų, Žiobrių, Raganių.

Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos narė Nijolė Laužikienė teigė, kad, suprojektavus naują gyvenamąjį rajoną, darbo grupėje dirba ir istorikai, jie išanalizuoja, gal ten yra buvęs koks nors dvaras ar vandens telkinys, kurį reikėtų įamžinti.

"Komisija laikosi tos nuomonės, kad kiek galima, būtų vengiama naujas gatves vadinti istorinių asmenybių vardais. Geriau jau tuos vardus suteikti mokyklai, kuri tą pavadinimą puoselės, domėsis asmenybe ir daugiau informacijos apie tai suteiks visuomenei", – sakė N.Laužikienė.