Namas – avarinės būklės

Ketvirtadienį oficialiai pradėtas kruizinių laivų sezonas į Klaipėdą atvilios tūkstančius turistų iš įvairių pasaulio kampelių, tačiau ką be "Meridiano" atvykėliai čia pamatys?

Vaizdai pagrindinėse senamiesčio gatvėse optimizmo nekelia. Veikiau net atvirkščiai – gali sukelti pasidygėjimą.

Jau beveik metus Tiltų gatvės 3-iojo namo sieną juosia apsauginė tvora, iš gatvės pusės po trupančiu balkonu driekiasi apsauginė "stop" juosta.

Praeiviai taip įspėjami pasisaugoti nuo įtrūkusių pastato sienų ir stogo byrančių tinko, plytų.

Prastos būklės ne tik namo išorė, bet ir vidus. Prieš pat Velykas, prakiurus vandens pašildytuvui, gyventojai dviem savaitėms liko be karšto vandens.

Apie pūvantį prietaisą žmonės buvo ne kartą įspėti, tačiau taupumo sumetimais atsisakydavo jį keisti.

Tik pradingus vandeniui susizgribta ką nors daryti.

Gyventojai kratosi bet kokios didesnės finansinės naštos, todėl kiekvieną mėnesį namo administratoriui sumoka už apsauginės tvoros nuomą arba dekoratyvinį remontą, kuriuo tik "užglaistomi" visi negerumai.

Panaši situacija yra ir kituose dar iki Antrojo pasaulinio karo statytuose senamiesčio daugiabučiuose.

Be to, Tiltų g. 3-iasis namas nėra įtrauktas į kultūros paveldo objektų, kurių tvarkybą iš dalies finansuoja Klaipėdos savivaldybė, sąrašą. Tuo rūpintis turi patys patalpų savininkai, matyt, todėl niekas ir nevyksta.

Pasak Klaipėdos savivaldybės atstovų, gyventojai anksčiau ar vėliau privalės imtis veiksmų, antraip namas vieną dieną visai sunyks.

"Pirmiausia tai yra namo valdytojų rūpestis. Socializmo laikai, ačiū Dievui, jau praeityje. Kita vertus, miesto rūpestis yra tvarkinga aplinka, palanki turizmui vystyti. Deja, mus riboja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas – savivaldybė negali finansuoti bet kurio senamiestyje esančio pastato tvarkybos darbų. Tam yra aiškios sąlygos", – dėstė Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Sutrūnijo ir miesto simbolis

"Jeigu kas nors žinotų vieną paprastą sprendimą, mūsų senamiestis, ko gero, seniai būtų sutvarkytas. Tai yra kompleksas problemų. Mano nuomone, didieji prekybos centrai dalį senamiesčio parduotuvių privertė užsidaryti. Smarkiai sumažėjo ir aktyvių, jaunų žmonių, senamiestyje liko vyresnio amžiaus gyventojai, kurie finansiškai nepajėgūs prižiūrėti tų pastatų. Juk tai nėra paprasti sovietiniai daugiabučiai, senamiesčio namai turi po 4–6 butus, o jų tvarkyba yra brangi. Todėl renovacijos kaina pensininkui – sunkiai pakeliama", – kalbėjo V.Juška.

Maža to, vien tik renovacijos, apšiltinant namo sienas ir pakeičiant stogą, nepakanka.

Akivaizdu, kad pažeistos ir pastato konstrukcijos, kurias būtina stiprinti.

Kritinė būklė ir kitų šalia Tiltų gatvės stovinčių pastatų.

Pirmuoju numeriu pažymėtas namas, patenkantis į kultūros vertybių sąrašą, taip pat kenčia nuo padidėjusios vibracijos ir negilių pamatų, baigia subyrėti ir ant fasado esantis Klaipėdos miesto herbas.

"Prieš pusantro mėnesio buvome susitikę su savininkais, aptarėme problemas. Šiuo atveju miestas galėtų padėti: jeigu gyventojai parengtų projektą, yra nemaža tikimybė gauti 50 proc. Klaipėdos savivaldybės finansavimą pastato tvarkybai", – atkreipė dėmesį V.Juška.

Praėjusį rugsėjį buvo paskelbtas valstybės ir savivaldybės saugomų kultūros paveldo objektų Klaipėdoje sąrašas, o jų valdytojai pakviesti teikti paraiškas paramai.

Tačiau, panašu, gyventojams ji neatrodo pakankama – iš senamiesčio kol kas neatsiliepė nė vienas norintysis.

"Negavome nė vienos paraiškos", – stebėjosi vedėjas.

Imsis "drakoniškų" priemonių?

Kad ledai pajudėtų, iniciatyvos turi imtis namo administratorius, reikalingas ir daugumos gyventojų sutikimas.

Savivaldybės atstovai tikina kaskart girdintys tuos pačius padejavimus, esą savininkams tai – nepakeliama našta.

Klaipėdos savivaldybės Statinių priežiūros poskyrio vedėjos Jurgitos Drizgaitės žodžiais, po ilgų debatų galiausiai pavyko sutarti, kad iki mėnesio pabaigos Tiltų g. 3-iojo namo valdytojai išsirinktų projektuotoją, tada pastatas bus tvarkomas etapais.

Turime imtis kardinalių, "drakoniškų" priemonių, kad situacija keistųsi.

Šiek tiek sudėtingesnė situacija dėl Tiltų g. 5-ojo namo, kuris šiuo metu nė neturi administratoriaus. Didžioji dalis pastato priklausė mirusiam asmeniui, dabar vyksta teismai dėl paveldėjimo.

Todėl neaišku, kas mokės už namo remontą.

"Tai yra privatūs objektai, kuriais visų pirma turi rūpintis patys savininkai. Kaip priversti juos tai padaryti, kol kas nežinau. Bet kuriuo atveju, turime imtis kardinalių, "drakoniškų" priemonių, kad situacija keistųsi. Nelįskime po žeme, nekalbėkime apie požemines aikšteles iš futuristinės srities, bet atsistokime ant žemės, apsidairykime, koks yra mūsų miestas. Trūksta spalvų, žalumos, elementarios tvarkos, pozityvumo ir patogumo žmonėms. Miestas turi keistis. Senamiesčio sutvarkymo prasme mes atsiliekame nuo Vilniaus, Kauno, sakyčiau, net ir nuo Šiaulių ar Kėdainių", – žodžių į vatą nevyniojo naujasis Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.

"Nostalgija nepadės"

V.Juškos manymu, uostamiestis ir neturėtų lygintis su sostine: Klaipėdos senamiesčiui iki Vilniaus tiek ekonominiu aspektu, tiek turizmo požiūriu dar labai toli.

Optimizmo nekelia ir verslininkų kalbos, kad bankai labai nenoriai finansuoja senamiestyje vykdomus projektus.

Na, tikrai nėra mūsų miestas turistinė Meka.

"Galbūt baiminamasi, kad tokia investicija neatsipirks. Na, tikrai nėra mūsų miestas turistinė Meka. Vien tik iš nostalgijos turizmo neprikelsime", – apgailestavo V.Juška.

Įstrigę projektai

Nerimą kelia ir apleisti "vaiduokliai", kurių – kone kiekviename kampe.

Pradedant pastatų kompleksu Didžiojoje Vandens gatvėje 28 ir baigiant paveldiniais Sukilėlių g. 12 (buvęs prancūzų prefektūros pastatas), 14 (Technikos biblioteka) statiniais.

Juokingai mažos baudos ir kontrolierių raginimai susitvarkyti apsileidėlių nebaugina.

Viena labiausiai akis badančių uostamiesčio piktžaizdžių – prieš 22 metus sudegęs buvęs kino teatras "Baltija".

Klausiami svečių, kodėl griuvėsiais virtęs pastatas metų metus riogso netvarkomas, miestiečiai nežino, ką atsakyti.

Jį įsigiję verslininkai kalba apie patiriamas skriaudas, o miesto valdžia daugybę metų vis grasina prieš juos imtis drastiškų priemonių.

Šiauliuose registruota bendrovė "Fisanta", kurios akcininkai – sutuoktiniai Regina ir Fiodoras Ratkevičiai, 1998-aisiais iš savivaldybės įsigijo buvusį kino teatrą "Baltija".

Įmonė yra bausta piniginėmis baudomis už pastato nepriežiūrą, o pastarąjį kartą Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai pareikalavo sutvarkyti apskurusį žalią tinklą.

Miesto valdžia dar 2017-ųjų pabaigoje ėmė grasinti kur kas rimtesnėmis sankcijomis kino teatro "Baltija" savininkams. Ketinta inicijuoti žemės nuomos sutarties nutraukimą.

Patys savininkai maitina pažadais, kad jau tuoj reikalai pajudės, tačiau kalbos vis lieka kalbomis.

Projektas iki šiol nebuvo derinamas su Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus specialistais.

"Kad situacija pajudėjo iš mirties taško, patikėčiau tik tada, kai bent jau projektas būtų paskelbtas interneto informacinėje sistemoje "Infostatyba" ir savininkai prašytų statybą leidžiančio dokumento sutvarkyti šį pastatą. Kol to nėra, kalbėti apie įvykusį lūžį tikrai nedrįsčiau", – teigė V.Juška

Pats F.Ratkevičius vakar neturėjo laiko kalbėtis su žurnalistais, tačiau patvirtino, kad sistemoje "Baltijos" pastato atnaujinimo projekto "dar nėra".

Pasak J.Drizgaitės, kitas verslininkų ir savivaldybės atstovų susitikimas numatomas gegužės viduryje.

"Mažiau nei po metų jiems baigsis architektūrinių reikalavimų galiojimo terminas. Tai reiškia, kad jie bus priversti viešinti visuomenei projektinius sprendinius, vėl iš naujo derinti pasiūlymus su Kultūros paveldo departamentu. Labai tikiuosi, kad to neprireiks", – vylėsi Klaipėdos savivaldybės Statinių priežiūros poskyrio vedėja J.Drizgaitė.