Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose – Kalėdų stebuklo laukimo metas. Ko paprašyti Kalėdų Senelio – dviračio ar mamos ir tėčio? Kone kiekviena iš šiuo metu čia gyvenančių širdučių jau patyrė skausmą, netektį, išdavystės jausmą.

Įvaikino 28 mažylius

"Turime mes visokių bėdų – ir ligų, ir sudėtingesnių problemų. Be to, juk mūsų gyventojai tokie mažučiai. Čia gyvena vaikai nuo gimimo iki 7 metų. Jų širdutės juk tokios trapios. Kiekvienas mažylis – su savo istorija", – pasakojo Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Aušra Nikolajevienė.

Kūdikių namuose šiuo metu gyvena 53 vaikai. Į šią įstaigą jie pateko dėl įvairių priežasčių – šeimose buvo girtaujama, tėvai vartojo narkotikus, smurtavo, neprižiūrėjo vaikų.

Kiti mažyliai šeimų neteko, nes tiesiog nebeliko namų. Neseniai du vaikučiai čia atvežti, nes tėvai nusprendė, kad namuose yra per mažai vietos. Du iš trijų augintų atžalų jie atidavė į vaikų namus.

"Negaliu nieko smerkti. Mes juk tik tarpinė stotelė, tačiau turime būti tvirtovė savo augintiniams. Biologinei šeimai visuomet bus pirmenybė, tačiau, atiduoti ar ne, sprendžiame ne mes. Mūsų užduotis – ieškoti mažyliams namų, juos mylinčių šeimų", – kalbėjo A.Nikolajevienė.

12 vaikų buvo grąžinta į biologines šeimas, 8 vaikai – įvaikinti lietuvių šeimų, 5 mažylius įsivaikino užsieniečių šeimos, 1 vaikas šiuo metu yra paimtas globoti.

"Šis darbas suteikia neįkainojamų dalykų. Kaip galima apsakyti jausmą, kai matai mažo vaiko tiesiamas rankas į naujuosius jo tėvus? Ar gali likti abejingas matydamas tėvų jausmus? Žinoma, iki šios akimirkos einama ilgai ir sunkiai. Tačiau tai viską atperka", – kalbėjo moteris.

Ieško šaknų

Metus įstaigai vadovaujanti A.Nikolajevienė tikino stebėjusi jau daugybę sėkmės istorijų.

"Šiais metais sulaukėme įtėvių iš Australijos. Labai skaudu išlydėti vaiką į tokią tolybę, tačiau kartu ir džiaugiamės. Mažylius įvaikino ispanų šeima, labai pasiturintys italai, taip pat amerikiečiai įsivaikino vieną mažylį", – pasakojo kūdikių namų vadovė.

Tačiau Giruliuose įsikūrusių namų duris praveria ne tik potencialūs įtėviai. Šiais metais buvo sulaukta ir kitokių svečių.

"Kreipėsi 54 metus Vokietijoje gyvenanti moteris, kuri į kūdikių namus pateko vos trijų mėnesių. Ji norėjo sužinoti savo tikrąją pavardę. Vartėme archyvus, ieškojome duomenų. Moteris prisipažino, kad ji nori žinoti, kas ji yra iš tikrųjų", – tikino direktorė.

Prieš keletą metų į Jungtines Amerikos Valstijas išvykę gyventi brolis su seserimi, dabar jau gerokai paaugę, šią vasarą atvyko į Girulius.

"Jie vaikščiojo ir džiaugėsi prisimindami klases, auklėtojas, stebėjo aplinką. Buvo tiek juoko ir džiaugsmo, apsikabinimų. Kitas berniukas atvyko iš Prancūzijos apžiūrėti vaikų namų, kuriuose kažkada gyveno. Reikėjo pamatyti, kaip jis džiaugėsi išvydęs seną kėdutę, ant kurios būdamas mažas sėdėjo. Kaip jis glostė seną, apsilupinėjusį daiktą, tai juk jo gyvenimo istorijos dalis ", – prisiminimais dalijosi moteris.

A.Nikolajevienė tikino, kad tik patys tėvai gali nuspręsti, ar bus vaikui atskleista jo tikroji praeitis.

"Anksčiau tai buvo stigmatizuojama, įvaikinimas buvo slepiamas. Stengiamės keisti šį požiūrį. O ir mūsų namus bandome paversti šeimos namais", – kalbėjo vadovė.

Emocijų – į turgų

Vaikų namų direktorė pripažino, kad vaikų namai niekada neatstos šeimos, tačiau savo ugdytinius moko visko, ko vaikas išmoksta šeimoje.

"Mūsų vaikučiai juk neturi tokių galimybių, kaip šeimoje augantys. Todėl mums net kelionė į daržovių turgų ar prekybos centrą yra didžiulis įvykis. O galimybė aplankyti koncertą – didžiausia šventė. Mūsų vaikai nesimuisto kaip kiti, laukdami spektaklio pradžios. Tai juk toks stiprus įspūdis, jie laukia tokių švenčių kaip didžiausio stebuklo", – pasakojo A.Nikolajevienė.

Vaikų namų gyventojai dažnai sutinkami įvairiose miesto vietose. Nė karto nė vienas klaipėdietis neužgavo ir neatstūmė vorele lyg žąsiukų miesto gatvėmis žingsniuojančių mažylių.

"Išėję į tokias ekskursijas jie tik patiria puikių emocijų. Daržovių turguje gavo dovanų, nors daržovių mes ir patys turime. Juk šeimoje augančiam vaikui pusvalandis kavinėje su bandele ir arbata net neatrodo pramoga. O mūsiškiams mažyliams tai – didžiausias įvykis", – pasakojo moteris.

Laukia pagalbos

Paklausta, kokios pagalbos reikėtų vaikų namams, A.Nikolajevienė nusijuokė. Nes jos reikia pačios įvairiausios.

"Mes priimsime bet kokią paramą. Ko tik mums reikia. Žiemą šildymo kainos gerokai paplonina piniginę visiems, ir mums taip pat. Vien per dieną mums reikia 120 sauskelnių. Mūsų mažyliai turi sausai gyventi. Tačiau per mėnesį tai atsieina 4–5 tūkst. litų", – išlaidas skaičiavo direktorė.

Vienai globotinei reikia paties mažiausio dydžio, tačiau būtinos ir suaugusiems skirtos sauskelnės, kurios yra brangesnės.

"Per parą mūsų vaikučiams reikia 25 litų vien vitaminams su žuvų taukais. O visiems kitiems medikamentams išleidžiamos tikrai nemažos sumos. Mūsų vaikai juk su įvairiausiomis ligomis. 

Vienas štai mažylis pas mus pateko vos dviejų kilogramų. Berniukas gimė neišnešiotas, teko atlikti kelias operacijas. Jis pas mus augo specialiame lopšyje", – žiūrėdama į linksmai ropojantį mažylį, jo istoriją pasakojo A.Nikolajevienė.

Linksmino studentai

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų darbuotojos pripažino, jog savo darbui atiduoda visą širdį, todėl sovietmečiu susiformavusi nuomonė, kad tokiose įstaigose įsitaisome tik dėl galimybės nugvelbti ką nors nuo vaikams skirto stalo, jas žeidžia.

Stropiai mažylius akimis ganančios moterys pasakojo, kad vaikus skatina elgtis ir gyventi taip, kaip jie nori.

"Vaikas turi augti judrus. O juk čia būrys tokių ir visi vienoje vietoje. Darbuotojoms tenka akių nenuleisti nė minutei. Tai nėra lengva", – kalbėjo namų direktorė.

Giruliuose dažnai sulaukiama įvairiausių svečių, kurie nustebina net ir daug ko mačiusias vaikų namų darbuotojas.

"Pasibeldžia kartą studentų būrys. Sako, mes norime su vaikais užsiimti. Pasiprašė pas pačius mažiausius. Reikėjo pamatyti, kas čia dėjosi: ir dainos, ir žaidimai. Negalėjau patikėti, kad net vaikinukai šitaip gali ir moka su mažais vaikais užsiimti", – apie įstaigą lankančius LCC universiteto studentus pasakojo A.Nikolajevienė.

Sujaudina dėmesys

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai sulaukia įvairių žmonių ir įmonių pagalbos.

"Pasaulyje yra labai daug gerų žmonių. Ir paties gerumo yra daug. Ne visuomet tik pastebime tai. Aš drąsiai galiu pasakyti, kad žmonės linkę dalytis, linkę užjausti. Kartais koks nors vyriškis, atnešęs dovanų, tylomis neria pro duris. Mėginu sugauti už rankos ir padėkoti, apkabinti žmogų už jo gerumą. O jis tik kukliai nusuka akis", – tikino A.Nikolajevienė.

Po tokių gerų žmonių apsilankymų ir patys įstaigos darbuotojai susigraudina.

"Tuomet supranti, kad ne veltui darai tą savo darbą. Kai jauti paramą ir petį, jautiesi ne vienas. Tuomet ir mūsų širdis užplūsta jausmų lavina, todėl norisi tik dar daugiau padaryti, labiau pasistengti", – atviravo A.Nikolajevienė.

Siekia padėti

Dienraščio "Klaipėda" projektas "Gera daryti gera" tęsia paieškas tų, kuriems reikia pagalbos ir paramos.

Dienraštis ragina klaipėdiečius neužsisklęsti bėdai ištikus. Jei gyvenimo išbandymas ištiko kaimyną, artimą sielą, vaikystės draugą ar šeimos narį, papasakokite apie tai redakcijai el. paštu [email protected].

Projektas visoms situacijoms ieškos rėmėjų, įmonių, kurios nori ir gali padėti bei suteikti paramą.
Kitą savaitę skaitykite, kokių dovanų sulaukė Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų mažyliai ir kokios šventės jų laukia.