Klaipėdiečiams nerimą sukėlė uostamiesčio valdžios svarstymai uždaryti likusias dvi savivaldybės vaistines, kurios vienintelės mieste užsiima vaistų gamyba. Panaikinus šias įstaigas, dėl medikamentų reikėtų kreiptis į Kauną.

Bijo likti be vaistų

Dabar uostamiesčio savivaldybei priklauso "Sportininkų vaistinė" ir "Debreceno vaistinė".

Abi įstaigos yra gamybinės – ne tik prekiauja vaistais, teikia farmacines paslaugas, bet ir gamina medikamentus pagal gydytojų išrašytus receptus, asmens sveikatos priežiūros įstaigų užsakymus, veterinarinius receptus.
Be jų vaistų gamyba Klaipėdoje neužsiima nė viena vaistinė. Gyventojai baiminasi, kad, uždarius šias įstaigas, uostamiestyje nebeliks kur įsigyti gaminamų medikamentų.

Artimiausia šias paslaugas teikianti vaistinė bus Kaune. Gyventojai įsitikinę, kad labai užtruks vaistų, kurių reikia skubiai, gamyba.

"Dabar vaistinės juos pagamina per dieną. O per kiek laiko jie atkeliautų iš Kauno? Tai tikrai truktų mažiausiai 3–4 dienas, o dažniausiai vaistų žmonėms reikia skubiai", – tvirtino miestiečiai.

Klaipėdiečių nuomone, savivaldybei uždarius šias vaistines situacija taps panaši, kaip ir buvo su naktinėmis. Tamsiuoju paros uostamiestyje nedirba nė viena tokia įstaiga.

"Prisimename, kad naktimis veikė ir savivaldybei priklausanti vaistinė. Kai ją uždarė, buvo tikimasi, kad šią paslaugą teiks privačios įstaigos. Tačiau taip neįvyko", – apgailestavo gyventojai.

Paklausa yra didelė

Prieš beveik 50 metų įkurtos savivaldybės įmonės "Sportininkų vaistinė" vedėja Liucija Sidabrienė pasakojo, kad gaminami vaistai tarp klaipėdiečių yra paklausūs.
Praėjusiais metais įstaiga pagamino apie 9 tūkst. vaistinių preparatų pagal gydytojų receptus. Dar 1 500  – pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų užsakymus.

Per dieną trys vaistinėje dirbančios farmacijos specialistės pagamina apie 50 vaistinių preparatų.
L.Sidabrienė tvirtino, kad paprastesni vaistai pagaminami dar tą pačią dieną.

"Paklausa tikrai yra. Tai parodo skaičiai. Į mus kreipiasi ne tik Klaipėdos, bet ir Plungės, Šilalės, Skuodo gydymo įstaigos", – vardijo vedėja.

Anot L.Sidabrienės, norėtųsi, kad įstaiga toliau tęstų veiklą, o ne virstų vaiduokliu, kaip kitos buvusios savivaldybės vaistinės, kurios buvo uždarytos.
Vedėjos teigimu, Klaipėdai neužtektų ir vienos vaistinės, kuri gamintų vaistus. Viena įstaiga nespėtų aptarnauti visų norinčiųjų.

"Dabar žmonės pasiskirsto. Pietinės dalies gyventojai važiuoja į Debreceno vaistinę, šiaurinės – pas mus", – tvirtino L.Sidabrienė.

Skaičiuoja, ką daryti

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėja Genovaitė Paulikienė aiškino, kad kol kas tik svarstoma, ką daryti su savivaldybės vaistinėmis. Galutinio sprendimo priimta nėra.

"Įstaigos dirba nuostolingai. Jas nukonkuruoja tinklinės vaistinės. Mūsų vaistinėms sunku išgyventi. Jos negali taikyti nuolaidų, kaip didieji tinklai. Dėl to svarstome, kokiu keliu reikia eiti toliau: pertvarkyti įstaigas į uždarąsias akcines bendroves ar jas likviduoti", – komentavo vedėja.

G.Paulikienė atkreipė dėmesį, kad pati vaistų gamyba yra labai mažai pelninga. Vedėja pabrėžė, kad gyventojams nėra ko baimintis.

"Niekas nesako, kad jei bus uždarytos savivaldybės vaistinės, mieste niekas negamins vaistų. Manau, kad tikrai atsiras įstaiga, kuri tuo užsiims. Vaistinių tinklas yra didžiulis. Tai nėra problema. Jei parduotuvė užsidaro vienoje gatvėje, duris atverti gali kitoje", – tvirtino vedėja.

Tačiau, anot L.Sidabrienės, ilgametė praktika parodė, kad vaistinių tinklai nenori imtis vaistų gamybos.

"Anksčiau visos vaistinės buvo gamybinės. Dabar teikti tokių paslaugų niekas nebenori. Pelnas nėra didelis, o darbas – sudėtingas. Reikia džiaugtis, kad išlikome per stebuklą", – akcentavo vedėja.