Besibaigiantis turizmo sezonas Klaipėdai buvo sėkmingas. Vėl augo uostamiestyje apsilankiusių turistų skaičius. Daugiausia jų tradiciškai atvyko iš Vokietijos. Sezonu džiaugėsi ir verslininkai.

Tęsis ir lapkritį

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas tvirtino, kad šiemet tikimasi, jog turistų skaičius išaugs iki 5 proc., lyginant su praėjusiais metais.

„Žinoma, šis augimas neprilygsta tam, kuris buvo pernai. 2014 metais turistų sulaukėme 13 proc. daugiau nei 2013 metais. Būtų nelogiška, jei kasmet turistų skaičius augtų tokiu tempu. Tai kad vėl jų sulaukėme daugiau rodo, kad tiek miestas, tiek regionas nepraranda patrauklumo. Tačiau ambicijų ir neišnaudotų galimybių dar turime“, – tvirtino miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė džiaugėsi, kad gegužę prasidėjęs turizmo sezonas dar tęsiasi. Turistai į uostamiestį atvyks iki lapkričio pradžios.

Per aštuonis šių metų mėnesius įstaigoje apsilankė daugiau nei 90 tūkst. turistų. Daugiausia iš Vokietijos, Lietuvos, Jungtinių Amerikos valstijų.

„Statistika labai panaši, kaip ir praėjusių metų. Tačiau šiuo laikotarpiu jau matėme sezono pabaigą, o šiemet – ne. Spalis ir lapkričio pabaiga bus dar darbinga. Džiugina, kad šie turistų srautai mažina sezoniškumą“, – tvirtino direktorė.

Atplaukė daugiau skandinavų

Pasak R.Savickienės, besibaigiančiu turizmo sezono džiaugiasi ir verslininkai. Per aštuonis mėnesius viešbučių užimtumas siekė 65 proc.

„Ypač apgyvendinimo įstaigos džiaugėsi ilgaisiais savaitgaliais, kai ne tik Klaipėdoje, bet ir visame regione nebuvo įmanoma gauti viešbučio kambario. Užimtumui įtakos turėjo ir projektai tokie kaip dujų terminalo statyba, kabelio tiesimas. Jie taip pat padėjo užpildyti gyventojais viešbučius“, – pasakojo direktorė.

Per aštuonis šių metų mėnesius tarptautiniais jūrų keltais buvo pervežta apie 150 tūkst. keleivių. R.Savickienės teigimu, šiek tiek sumažėjo srautas iš Vokietijos, bet padidėjo iš Skandinavijos šalių.

Atsižvelgiant į tai, kompanija „DFDS SEAWAYS“ perdislokavo laivus. Du didesni keltai plaukė į Švediją, o vienas didesnis ir mažesnis į Vokietiją.

Šiemet Klaipėdoje apsilankys 53 kruiziniai laivai. Dar vieno sulauksime šeštadienį, o paskutinio – spalio 5-ąją. Iki rugsėjo 1-osios į Klaipėdą buvo atplaukę virš 50 tūkst. kruizinių turistų.

Tačiau manoma, kad išplaukus paskutiniam laivui, jų skaičius bus panašus į praėjusių metų – apie 57 tūkst. R.Savickienė atkreipė dėmesį, kad šiemet laivų atplauks mažiau, tačiau jie buvo didesni ir atgabeno daugiau keleivių. Kitiems metams atplaukti į uostamiestį jau yra užsiregistravę 40 laivų.

„Visi jie didesni nei 200 metrų. Laukia darbingas ir intensyvus sezonas. Džiaugiamės, kad kitų metų birželio 12-ąją priimsime didžiausią laivą Klaipėdos istorijoje“, – tvirtino vadovė.

Pirmavo savas transportas

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras vėl atliko turistų apklausą. Ji vykdyta ir prieš dvejus metus. Turistų buvo prašyta išsakyti nuomonę apie Klaipėdą, užpildant anketas.

Apklausos duomenimis, didžioji dauguma turistų į uostamiestį atvyksta savo transporto priemonėmis: automobiliu, nameliu ant ratų. Šį variantą pasirinko 36 proc. apklaustųjų.

Antroje vietoje liko keltai ir laivai. 34 proc. apklaustųjų nurodė, kad į Klaipėdą atvyko šiomis priemonėmis. Trečioje vietoje liko autobusai. Už šį variantą pasisakė 22 proc. apklaustųjų.

Pasak R.Savickienės, padaugėjo turistų grupių, kurios į Klaipėdą atvyksta autobusais, nors buvo prognozuota, kad bus priešingai. Atkreiptas dėmesys, kad anksčiau jų skaičius nesiekė 20 proc.

Kitos turistų pasirinktos transporto priemonės buvo lėktuvai – 6 proc., dviračiai – 3 proc., traukiniai – 1 proc.

„Reikia pasidžiaugti, kad atsirado dar viena transporto priemonė, kuria naudojasi turistai. Tai traukiniai. Greitasis traukinys Vilnius–Klaipėda šį sezoną buvo populiarus. Įtakos turėjo ir tai, kad traukiniais žmonės gali atsigabenti dviračius. Vėliau šiomis transporto priemonėmis turistai keliauja po miestą ar regioną“, – pasakojo vadovė.

Direktorės teigimu, dviračių keliai – vienas pagrindinių veiksnių, kuris traukia turistus į šį kraštą. Ji atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos regione dviračių takais galima nuvažiuoti 200 kilometrų.

„Turistus, kurie yra aktyvaus poilsio mėgėjai, tai labai džiugina. Daugėja ne tik pavienių turistų, bet ir dviratininkų grupių“, – pasakojo vadovė.

Išlaidų dydis nesikeitė

Atlikus apklausą, paaiškėjo, kad didžioji dauguma atvykstančių turistų yra vyresnio amžiaus žmonės – virš 50 metų. Tačiau pastebėta, kad daugėja jaunesnių nuo 19 iki 30 ir 31 iki 50 metų turistų skaičius. Manoma, kad tam įtakos turėjo sutvarkyti dviračių takai.

Atvykusius turistus mieste labiausiai domino galimybės pailsėti bei aplankyti miesto turistinius objektus. Planuojamų išleisti pinigų suma asmeniui siekė iki 200 eurų dienai.

Tačiau dauguma apklausos dalyvių nurodė nuo 50 iki 100 eurų. Šį variantą pasirinko 27 proc. respondentų. Antroje vietoje liko 50 eurų. Šį variantą pasirinko 23 proc. Nuo 100 iki 200 eurų pasirinko 20 proc. apklaustųjų.

„Išlaidos išliko panašios. Per dieną daugiausia išleidžiama apie 50 eurų. Tokia suma labiau tinkama kruiziniams turistams, kurie paprastai būna vieną dieną. Tie, kurie apsistoja ilgesniam laikui Klaipėdoje ir išleidžia daugiau“, – komentavo vadovė.

R.Savickienės teigimu, apie 65 proc. apklaustųjų Klaipėdą įvertino kaip įdomų miestą. 36 proc. paminėjo, kad čia gyvena puikūs žmonės ir teikiamos geros paslaugos. 29 proc. apklaustųjų Klaipėdą įvardijo kaip žalią ir švarų miestą.

65 proc. apklaustųjų paminėjo, kad vėl sugrįš į Klaipėdą. Apie 30 proc. teigė, kad galbūt. Vienas kitas kategoriškai nurodė, kad į Klaipėdą nebegrįžtų. Pasak vadovės, to priežastys gali būti įvairios.

„Galime pasidžiaugti, kad turime turistų, kurie 13 metų, kasmet atvažiuoja į Klaipėdą. Kartais piktinamasi, kad kruizinių laivų turistai mažai laiko praleidžia pas mus. Tačiau būna, kad jiems Klaipėda patinka, o po kiek laiko jie čia sugrįžta su šeima“, – teigė direktorė.

Gerins tvarką paplūdimiuose

V.Grubliauskas pabrėžė, kad turistas Klaipėdoje ir jos regione yra didelė vertybė, dėl kurio reikia dirbti, o gal net kovoti. Jų nauda neturi kelti abejonių.

„Šie skaičiai nėra galutinis rezultatas. Jei miestas, regionas paliks turistui gerą įspūdį, jis čia sugrįš ilgesniam laikui, per kurį paliks didesnes lėšas“, – teigė meras.

Uostamiesčio valdžia jau dabar galvoja, kaip kitais metais pritraukti daugiau turistų. Numatyta gerinti paplūdimių infrastruktūrą. Šiuo metu rengiama programa. Ją numatoma pristatyti šį rudenį.

„Neatsisakome ambicingų planų kitais metais dviem paplūdimiams gauti „Mėlynąją vėliavą“, kuri parodo, kad paplūdimys atitinka aukščiausius standartus. Viena vėliava tikrai kabės Smiltynėje. Dėl antro dar galvojama. Programa padės apsispręsti, ar tai bus Pirmosios, ar Antrosios Melnragės, ar Girulių paplūdimys“, – komentavo miesto vadovas.

V.Grubliauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad kiti metai bus išskirtiniai pasirengimo Klaipėdos 765 metų gimtadieniui, kuris bus minimas 2017 metais. Pastaraisiais metais ruošiamasi priimti ir didžiųjų burlaivių regatą. Renginys bus tokio lygio kaip 2009 metais.

Kitų metų gegužę ar birželį turėtų paaiškėti, ar Klaipėdai bus suteiktas Europos kultūros sostinės vardas 2022 metais. 2017 metais Klaipėda bus Lietuvos kultūros sostinė.

Turistų, apsilankiusių Klaipėdos turizmo ir informacijos centre, pasiskirstymas

Vokietija – 44 proc.

Lietuva – 11 proc.

Jungtinės Amerikos valstijos – 6 proc.

Didžioji Britanija – 4,70 proc.

Prancūzija – 4,60 proc.

Italija – 4 proc.

Ispanija – 3 proc.

Rusija – 3 proc.

Lenkija – 2,90 proc.

Latvija – 2,90 proc.